Atsisako 3 mln. eurų ES paramos „Kretingos vandenų“ projektams

Įmonė praskolinta

„Įmonė neturi pinigų investicijoms“, – uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorė Eglė Alonderienė patvirtino, kad įmonė yra praskolinta.

„Kretingos vandenų“ skola bankams siekia 4,2 mln. eurų, esant apie 3 mln. eurų įmonės metinei apyvartai. Įmonės skolos kaupėsi nuo 2017 metų. Savivaldybės taryboje buvo užsiminta, kad įmonė skolinosi taip pat investicijoms. 

Šiemet bankams „Kretingos vandenys“ grąžina 535 tūkst. eurų paskolų ir apie 140 tūkst. eurų sumoka palūkanų.

Įmonei neturint lėšų naujiems investiciniams projektams, šių metų lapkritį Savivaldybės tarybai pritarus, Savivaldybės biudžeto 313 tūkst. eurų buvo padidintas „Kretingos vandenų“ įstatinis kapitalas. 

Pinigai atiteko Laukų g. Kretingoje paviršinių nuotekų tinklų rekonstrukcijai atlikti, naujiems tinklams Šermukšnių g. Kretingoje ir Vyšnių g. Kūlupėnuose nutiesti.

Kodėl buvo užsimota beveik 12 mln. eurų investicijoms, kurių nei Savivaldybė, nei „Kretingos vandenys“ „nepaveža“? „Kai buvo patvirtintos 2021–2027 metų ES paramos gairės Lietuvai, buvo tikėtasi palankesnio ES paramos ir kofinansavimo santykio.

Planavome visus tuos darbus padaryti su gerokai mažesniu prisidėjimu, apie 2–3 mln. eurų tam buvome numatę, tačiau Vyriausybė peržiūrėjo ES paramos skyrimo kriterijus ir kofinansavimas mūsų įmonės projektams padidėjo iki 85 proc. eurų, kai kuriems ir 90 procentų. 

Padarysime pirmus 6 projektus, o toliau ieškosime, kaip likusius įgyvendinti“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius.

ES paramai gauti investicinis 12 mln. eurų vertės projektas buvo parengtas šiais metais, už jo parengimą „Kretingos vandenys“ sumokėjo 10 tūkst. eurų, į projektą įtraukta 15 objektų – atskirų projektų. 

Savivaldybės tarybai pritarus, investicinis 12 mln. eurų projektas sumažintas iki 6 jo projektų. Visi 6 projektai susiję su tiekiamo geriamojo vandens kokybės gerinimu. Bendra jų vertė beveik 2,4 mln. eurų, iš jų ES parama – 587 tūkst. eurų. 

Kai dabartinė „Kretingos vandenų“ finansinė situacija prasta, kofinansavimui reikalingus 1,8 mln. eurų turės Savivaldybė skirti iš savo biudžeto. „Savivaldybė tuos projektus kofinansuoti turėtų pagal jungtinės veiklos su įmone sutartį arba vėl didindama įmonės įstatinį kapitalą“, – aiškino E. Alonderienė.

Ne visi Savivaldybės tarybos politikai pritaria Savivaldybės biudžeto pinigų liejimui į „Kretingos vandenis“. „Kretingos vandenys“ tampa Savivaldybės biudžetine įstaiga. 

Anksčiau Savivaldybės uždarosios akcinės bendrovės buvo savarankiškos, dabar jų vadovų algos išpūstos ir jie ateina į Tarybą tik pinigų“, – Savivaldybės įmonių valdymu nepatenkintas buvo Tarybos narys Steponas Baltuonis. 

Kolega Romualdas Jablonskis akcentavo, kad 2025 metais Savivaldybė iš savo biudžeto turės atseikėti per 100 tūkst. eurų iš investicinio projekto neišbrauktų 6 objektų techniniams darbų projektams parengti. „Savivaldybės pinigai atiduodami vienai įmonei. 

O „Kretingos komunalininkui“ maisto atliekų tvarkymo projektui vykdyti? Ar yra tie 1,8 mln. eurų Savivaldybės biudžete tiems 6 projektams kofinansuoti? Iš ko juos atimtų, ką nuskriaustų?“ – teigė ir klausė politikas.

Buvusios Savivaldybės tarybos, dabar Seimo narės Violetos Turauskaitės nuomone, nuo 12 mln. eurų iki 2,4 mln. eurų sumažinti investicinį vandentvarkos projektą Kretingos rajono savivaldybė paskubėjo. 

„Veiklą pradėjusi nauja Vyriausybė gal peržiūrės ES paramos vandentvarkos ūkio projektams finansavimo ES paramos lėšomis intensyvumą. 

Reikėjo siekti Vyriausybės pagalbos visam projektui. Atsisakyti yra lengviausia“, – sakė ji, pažymėjusi, kad tvarkyti vandens ūkį, aprūpinti gyventojus kokybišku geriamuoju vandeniu yra Savivaldybės funkcija, tik viso to išlaidos ES paramai traukiantis guls dar didesne našta gyventojams, įmonėms.

Iš investicinio 12 mln. eurų vertės Kretingos rajono vandentvarkos projekto išbraukė:

sodininkų bendrijos „Akmena“, turinčios apie 500 gyventojų, vandens kokybės gerinimo įrenginių atnaujinimą, vandentiekio ir nuotekų tinklų statybą (projekto vertė – apie 4,5 mln. eurų), Baublių (0,5 mln. eurų) ir Rūdaičių (0,8 mln. eurų) nuotekų valymo įrenginių rekonstrukciją, Laukžemės naujos nuotekų valyklos statybą ir nuotekų tinklų plėtrą (apie 1,9 mln. eurų), Rūdaičių nuotekų tinklų plėtrą (1 mln. eurų), Darbėnų nuotekų tinklų plėtrą (0,9 mln. eurų).

Vanduo brangs

Savivaldybės tarybos narei, dirbusiai „Kretingos vandenyse“ juriste, Jolantai Gedvilaitei pasidomėjus, ar „Kretingos vandenys“ sprendžiant pinigų investicijoms stygiaus problemą, nebandė eiti kitu keliu – didinti tiekiamo-kanalizuojamo vandens kainas, E. Alonderienė atsakė, kad iki šiol kainos dėl išlaidų investicijoms perskaičiuojamos po to, kai projektai yra įvykdomi ir išlaidų į kainą įvedimas užtrunka apie 2 metus. 

Ji pažymėjo, kad šių metų gruodį Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) turėtų patvirtinti naujas „Kretingos vandenų“ paslaugų kainas įvertinusi ankstesnes įmonės padarytas investicijas.

Šiandieną 1 kub. m įmonės tiekiamo-kanalizuojamo vandens gyventojams kainuoja 3,92 euro su PVM. Kokia kaina bus nuo 2025 m. sausio 1 d. įvertinus išlaidas investicijoms dar neskelbiama, aišku viena – ji bus didesnė.

E. Alonderienė užsiminė apie finansiškai nepajėgioms įmonėms atsiradusią naują galimybę imtis investicijų – nuo šių metų gruodžio į paslaugų kainą bus leidžiama įtraukti planuojamų investicijų dedamąją, tačiau įmonė VERT turės įrodyti, kad lėšų investicijoms neturi ir yra nepajėgi jų pasiskolinti. Investicijų dedamoji į kainą būtų įtraukta iškart padarius investicinį projektą.

Įmonės skolos grąžinamos iš jos apyvartinių lėšų, skirtų turtui atnaujinti. „Kretingos vandenų“ situacija dabar tokia, kad atsiskaičius su bankais lėšų ūkiui atnaujinti nelieka ir visas ūkis pavojingai sensta. 

Vieša paslaptis, kad atnaujinti reikia Kretingos nuotekų valyklą. „Kretingos miesto nuotekų valyklai dabar skiriame ypatingą dėmesį, stengiamės po truputį tvarkyti“, – sakė E. Alonderienė.

Prasta geriamojo vandens kokybė yra 12 rajono gyvenviečių, turinčių iki 200 gyventojų. Pagal šį kriterijų, ES parama tokių gyvenviečių vandens gerinimo įrenginių statybai, atnaujinimui neskiriama. 

Užtikrinti geriamojo vandens kokybę visoms 12 gyvenviečių įmonė turėtų per artimiausius dvejus metus. VERT pripažinus investicijas į šių 12 gyvenviečių geriamojo vandens kokybės gerinimą kaip būtinas, jos irgi „sukristų“ į įmonės tiekiamo-kanalizuojamo vandens kainą.

E. Alonderienė pripažino, kad kito šių investicinių projektų finansavimo kelio nėra. Kainos padidinimas yra kaip garantas bankui įmonei imant paskolą projektams įgyvendinti.

ES parama vandentvarkos projektams vandens kainos nedidina, santykinai ją mažina.

Ką „žalins“, tebėra neaišku

Žalinimo projektus Savivaldybei kofinansuoti tereikia 15 proc. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjas Darius Martinkus teigė, jog buvo svarstyta iš vandentvarkos projektų atimtus ir žalinimui planuojamus ES paramos 3 mln. eurų panaudoti Kretingos Rotušės aikštės rekonstrukcijai. 

Pagal „Pupa – strateginė urbanistika“ parengtą projektą preliminari aikštės rekonstrukcijos kaina yra 12 mln. eurų – tiek pinigų Savivaldybės biudžete kažin ar greitai atsiras. 

„Aikštę galima tvarkyti etapais. Už ES paramos lėšas būtų daroma tai, kas atitiktų žalinimą: vietoj asfalto klojamos vandeniui laidžios trinkelės, kuriamos naujos žaliosios erdvės. 

Kadangi tų pinigų nemažai (3 mln. eurų ES paramos ir plius 15 poc. iš Savivaldybės biudžeto, – „P. n.“ past.), tai žalinimo priemones bus galima išplėsti ir į aplink aikštę esančių daugiabučių, viešųjų pastatų teritorijas“, – aiškino D. Martinkus.

Paramą žalinimui naudoti galima lietaus vandens surinkimui ir panaudojimui, kaip antai, surenkant vandenį nuo mokyklų pastatų stogų ir naudojant jį tualetuose. Savivaldybėje kalbėtasi ir apie tokią galimą žalinimo priemonę.

Paraišką dėl ES paramos žalinimo projektams Savivaldybė pateikti turi 2025 m. trečią ketvirtį ir per 2 metus projektus įvykdyti. „Žalinimo projektų gali būti pačių įvairiausių, tik mūsų galimybės tam dar gana menkos“, – teigė D. Martinkus.

---

Įgyvendinami bus 6 vandens gerinimo projektai, kurių bendra vertė – beveik 2,4 mln. eurų, su per 0,5 mln. eurų ES parama:

vandens gerinimo įrenginių statyba ne mažiau kaip 200 gyventojų turinčiose (sąlyga gauti ES paramą) Laukžemės, Juodupėnų, Raguviškių, Šukės, S. Įpilties gyvenvietėse ir Klibių gyvenvietės vandentiekio tinklų prijungimas prie Kretingos miesto tinklų. Rangos darbai, vykdant šiuos objektus, turės būti užbaigti iki 2027 metų pabaigos, projektiniai rodikliai pasiekti iki 2029 m. pabaigos.

---

2021–2027 m. Europos fondų investicijų programos Lietuvai biudžetas – beveik 8 mlrd. eurų.

Klaipėdos regiono, jungiančio 7 savivaldybes, 2022–2030 m. plėtros plane numatytoms priemonėms ir jas detalizuojantiems projektams įvardintuose lėšų šaltiniuose 199 mln. 468 tūkst. eurų yra ES parama.

Iki š. m. gruodžio 9 d. regiono vandentvarkos projektams plane buvo skirti 7 mln. 826 tūkst. 636 eurai ES paramos. Klaipėdos regiono plėtros tarybos administracijos ekspertė Jovita Michniovienė „Pajūrio naujienoms“ patvirtino, kad iki tos dienos regiono tarybos administracija nebuvo gavusi Kretingos rajono savivaldybės prašymo leisti vandentvarkos projektams Savivaldybės suplanuotą 3 mln. eurų ES paramą panaudoti žalinimo priemonėms. Savivaldybė prašymą teberengia. 

Gavusi prašymą regiono tarybos administracija turės koreguoti regiono 2022–2030 m. plėtros planą, pakoreguotą suderinti vyriausybėje su ministerijomis.