Naujoji Veiviržėnų ambulatorijos šeimos gydytoja: „Svarbiausia – atrasti ryšį su kiekvienu pacientu“

Dar visai neseniai sklido gandai, jog veiviržėniškiai ir aplinkinių vietovių gyventojai liks be savo ambulatorijos ir galimybės gauti gydymo paslaugas kuo arčiau namų. 

Tokios kalbos ne juokais neramino žmones, tačiau virš Klaipėdos rajono savivaldybės sveikatos centro globojamos Veiviržėnų ambulatorijos susikaupusius tamsius debesis išsklaidė liepą įstaigoje pradėjusi dirbti jauna medikė, kurią žmonės jau spėjo pamilti.

Savo pacientams ir jų sveikatos bėdoms neabejinga ir pati šeimos gydytoja Ginta REMEIKĖ.

Pasirinko mediciną ir nepasigailėjo

Vos pravėrus Veiviržėnų ambulatorijos duris, pasitiko šviesiaplaukė moteris, kurios veidą puošė ne tik gerumu spindinčios akys, bet ir plati šypsena.

„Tikriausiai manęs ieškote?“ – maloniai paklausė ji ir nusivedė į savo darbo kabinetą. 

Netruko paaiškėti, jog tai – naujoji įstaigos šeimos gydytoja, vietinių ir aplinkinių gyvenviečių žmonių sveikata besirūpinanti vos trejetą mėnesių.

 „Nors dirbu dar labai trumpai, tačiau jau spėjau pažinti didžiąją dalį ambulatorijos pacientų. Man labai svarbu užmegzti su visais ryšį“, – sakė 30-metė gydytoja.

Iš Klaipėdos kilusi medikė pasakojo, jog į Gargždus su tėvais atsikėlė, kai ji buvo bene penktoje klasėje. 

Čia baigė „Vaivorykštės“ gimnaziją, o po to išvyko į Vilniaus universitetą, kur laukė medicinos studijos, po kurių – šeimos medicinos rezidentūra Lietuvos sveikatos mokslų universitete Kaune.

„Neslėpsiu – buvo sunku. Neretai aplankydavo mintys viską mesti, net galvodavau, kad medicina – ne man. Tačiau susiėmiau ir baigiau mokslus. 

Labai džiaugiuosi, jog nepalūžau ir dabar dirbu išties mėgstamą darbą, kuris patikti pradėjo dar rezidentūroje, kai atitrūkau nuo knygų ir prie medicinos prisiliečiau jau praktiškai“, – apie nelengvus studijų metus pasakojo G. Remeikė, kurią į mediciną pastūmėjo tėvai.

Pati Ginta svajojo apie socia­linę pedagogiką. Tačiau labai gerai besimokiusios merginos tėveliai savo atžalą skatino rinktis gydytojos kelią. 

Tą ji ir padarė. Ir šiandien nė kiek dėl to nesigaili. „Stengiuosi įsigilinti į kiekvieno savo paciento problemą, kuri toli gražu ne visada yra fizinio pobūdžio. 

Neretai žmonės nė nenutuokia, kad juos kamuoja ne fiziniai susirgimai, o psichologiniai. Juos pastebėti man padeda žinios, įgytos studijuojant psichoterapiją. 

Šiai medicinos šakai paskyriau jau porą metų, bet tam, kad galėčiau įsivažiuoti į darbus čia, studijas metams sustabdžiau. 

Ši sritis man patinka, nes gelbsti mano darbe, lengviau atpažįstu tokias sveikatos problemas, kaip depresija, nerimo sutrikimai, hipochondrija“, – kalbėjo pašnekovė.

Širdis traukė atgal namo

Paklausta, kaip nutiko, kad po studijų grįžo į gimtąjį kraštą ir įsidarbino ne kokioje didelėje gydymo įstaigoje, o mažo miestelio ambulatorijoje, medikė, dirbanti ne tik Veiviržėnuose, bet ir Gargžduose, Sveikatos centro Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje, pasakojo, jog tai nebuvo atsitiktinumas. Pasak jos, tai – sąmoningas, ilgai svarstytas jos ir vyro Mindaugo sprendimas.

Gintos vyras – šiaulietis, todėl pora svarstė, kur nutekėti – Klaipėdos ar Šiaulių pusėn. Po ilgų diskusijų svarstyklės nusvėrė pajūrio link. 

„Širdis traukė atgal namo, kur savos gatvės, savi žmonės. Mane šaukė gimtasis kraštas. Džiaugiuosi, kad vyras mane palaikė. 

Šiandien abu patenkinti tokiu gyvenimo posūkiu. Įsikūrėme Jakuose, kurie – tarsi tarpinė stotelė, nes ryte aš leidžiuosi į Veiviržėnus, o Mindaugas – į Klaipėdą, kur dirba optometrininku“, – pasakojo G. Remeikė. 

Jei dėl gyvenamosios vietos buvo pasvarstymų, tai dėl darbovietės jaunoji medikė buvo apsisprendusi iškart. 

Po malonios patirties Kuršėnuose ji norėjo dirbti tik mažoje gydymo įstaigoje, nes tokioje esą lengviau užmegzti ryšį su pacientais, pelnyti jų pasitikėjimą. „Mažoje įstaigoje tu jautiesi tikru šeimos gydytoju. 

Ateina pacientų kartos – seneliai, tėvai, vaikai. Visus pažįsti, su visais bendrauji. Tas labiausiai ir sužavėjo“, – mintimis dalijosi medikė, kuri pirmiausia įsidarbino Klaipėdos rajono savivaldybės sveikatos centre Gargžduose, o nuo liepos – Veiviržėnuose.

Svarbus atgalinis ryšys

O kodėl būtent šeimos gydytoja, o ne kurios nors konkrečios srities medikė? G. Remeikės įsitikinimu, apsilankius pas konkrečios srities specialistą, bendravimas – paviršutiniškesnis, o su šeimos gydytoju jis – glaudus. 

„Veiviržėnuose iškart pajutau atgalinį ryšį. Pacientai dėkingi už pagalbą, bendravimą. Dažnai žmonėms, ypač vyresniems, tereikia tik pokalbio, palaikymo, nuraminimo, kad viskas yra gerai. 

Tą aš ir darau – ir nuraminu, ir apkabinu, ir už rankos palaikau, jei tik to žmogui reikia. Man rūpi kiekvienas mano pacientas“, – šypsojosi gydytoja.

Ginta tikino besidžiaugianti, jog tokios yra ir kartu su ja dirbančios slaugytojos: „Būna, kad mes ir vakare susirašome žinutėmis, pasikalbame, kaip vienam ir kitam ligoniukui padėti. Viskas dėl žmonių.“

Šeimos ir medicinos gydytojų licencijas turinti G. Remeikė džiaugiasi ir darbu Sveikatos centro Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje, tačiau prisipažįsta, kad pastarajame darbas sunkesnis emocine prasme. 

Mat sveikimo atvejai ten retesni, dažniau tenka susidurti su mirtimi. „Stengiuosi daryti viską, kad žmogaus išėjimas būtų kuo lengvesnis“, – darbo ypatumais Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje dalijosi medikė.

Veiviržėnų ambulatorija auga

Paprašyta įvardyti didžiausius išbandymus, su kuriais tenka susidurti einant medikės keliu, G. Remeikė nė kiek negalvodama atsakė, jog tai – biurokratizmas. 

Gydytojos tikinimu, jei ne daugybė dokumentacijos, kurią tenka sutvarkyti, per dieną būtų galima papildomai priimti dar po keliolika pacientų. 

Dabar per pusdienį, kurį kasdien praleidžia Veiviržėnuose, ji gyvai pakonsultuoja po 20–30 pacientų, su dar panašiai tiek pat žmonių įvairiais sveikatos klausimais bendrauja nuotoliniu būdu.

Gydytoja džiaugiasi, kad draugiškai buvo sutikta ambulatorijoje ir maloniai priimta žmonių, kurių gretos, jai pradėjus dirbti, ėmė augti. 

Šiuo metu prisirašiusiųjų – per 1 300. „Žmonėms patinka naujovės, patinka susipažinti. Dar neteko girdėti blogų atgarsių. 

Smagu, kad vis daugiau žmonių prisirašo. Džiugina ir tai, kad ateina ne tik vietiniai, bet ir iš aplinkinių gyvenviečių. 

Turiu pacientų net iš Gargždų. Gal priimtiniau, kad mažoje gydymo įstaigoje nėra eilių, o paslaugų spektras nėra toks ir menkas“, – kalbėjo G. Remeikė. 

Veiviržėnų ambulatorijoje galima dukart per savaitę pasidaryti išsamius kraujo tyrimus, kurie atliekami „Antėjos“ laboratorijoje, taip pat čia galimi bendras kraujo, CRB, kuris svarbus, nustatant uždegiminius procesus, šlapimo tyrimai. 

Atliekamos ir lašinės infuzijos, kardiograma. Tikimasi, jog greitai bus teikiamos ir odontologo paslaugos, tam jau ruošiama darbo erdvė.

Su pasididžiavimu kalbėdama apie Veiviržėnų ambulatoriją, jauna gydytoja patikino neturinti planų šios gydymo įstaigos iškeisti į kitą. 

„Man čia patinka, jaučiuosi reikalinga“, – sakė medikė, neslėpdama, jog yra sulaukusi pasiūlymų dirbti ir iš didelių sveikatos centrų, privačių gydymo įstaigų.