Projekto „Padarykime Klaipėdą vėl didžią - apie politiką paprastai“ koordinatoriai nuo 2020 metų vykdė įvairias veiklas, kuriose uostamiesčio jaunimą kvietė įsitraukti į socialinį, pilietinį miesto gyvenimą bei bandė padėti suvokti vykstančius politinius procesus.„Dar 2020 metų pavasarį, kai prasidėjo pirmasis karantinas, atlikome jaunimo politinio raštingumo apklausą.
Tuomet konstatavome, kad su Klaipėdos jaunimo politiniu raštingumu yra problemų. Jaunimo politinis raštingumas yra vidutinis ar net mažas, labai bloga situacija yra su jaunimo turimomis žiniomis apie vietos savivaldą“, - pasakojo veiklų koordinatorius Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros vedėjas, profesorius, socialinių mokslų daktaras Jaroslav Dvorak.
Vėliau Klaipėdos jaunimas buvo kviečiamas ir į kitas veiklas, vyko politinio raštingumo, viešojo kalbėjimo ir kūno kalbos mokymai, politiniai debatai.
„2020 metais vykdėme įvairius mokymus uostamiesčio jaunimui. Jie buvo orientuoti į tai, kaip pagerinti jaunimo politinį raštingumą, pradedant nuo platesnių temų apie politiką ir baigiant vietos savivaldos klausimais. Taip pat nemažai dirbome su politiniais debatais, nes artėjo Seimo rinkimai, tad rengėme įvairius debatus ir galiausiai vyko mero rinkimų simuliacija. Joje jaunimas dalijosi mintimis, kaip galėtų keisti miesto gyvenimą, jei eitų mero pareigas“, - apie vykdytas veiklas kalbėjo pašnekovas.
Dar viena iniciatyva įgyvendinta kartu su dviem partneriais - Klaipėdos bendruomenių asociacija ir elektrinius autobusus gaminančia įmone „Vėjo projektai“. Po Klaipėdą važinėjusiame elektriniame autobuse vyko diskusija apie vietos savivaldą bei aktualias problemas. Su jaunimu diskutavo patyrę uostamiesčio politikai - buvę Klaipėdos merai Rimantas Taraškevičius, Benediktas Petrauskas ir Vytautas Čepas.
2021 metais buvo atlikta dar viena Klaipėdos jaunimo politinio raštingumo apklausa, kurios rezultatai išliko tokie patys - nedžiuginantys.
„Dar kartą patikrinome jaunimo politines žinias, rezultatai parodė, kad jos gana žemo lygio. Išliko ta pati problema - itin prastos žinios apie vietos savivaldą. Tikimės, kad šią apklausą mums pavyks vykdyti ir ateityje. Galbūt pavyks pateikti informaciją apie kokius nors pokyčius, o mokymus ir veiklas, kurias vykdėme, tikimės, vienokia ar kitokia forma tęsime“, - dėstė J. Dvorak.
Siekiant į vykdomas veiklas įtraukti uostamiesčio aukštųjų mokyklų studentus, rudenį vykusiame Klaipėdos regiono aukštųjų mokyklų suvažiavime buvo rengiama diskusija apie pastarųjų dienų aktualijas, galimybių pasą ir Vyriausybės priimtus pandemijos valdymo veiksmus.
„Kartu su Klaipėdos universiteto studentų sąjungos atstovu Arturu Koltunovu suderinome diskusijos temą, kad jaunimas turėtų galimybę padiskutuoti, ką darytų kitaip, ir pasiūlytų savo matymą. Klaipėdos universiteto politologės Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili ir dr. Alvyda Obrikienė kalbėjo su jaunimu apie jų poziciją, ir Klaipėdos jaunimas išsakė viltį, kad Vyriausybė atsižvelgtų ir į jaunų žmonių poreikius“, - pasakojo J. Dvorak.
Vykdytose veiklose pirmaisiais metais iš viso dalyvavo apie 400 uostamiesčio jaunų žmonių, politinio raštingumo apklausose - apie 450-500 respondentų, o šių metų bendrame renginyje - 50 Klaipėdos miesto aukštųjų mokyklų studentų.
„Norėjome paskatinti jaunus žmones įsitraukti į politines, pilietines veiklas, kad domėtųsi tuo, kas vyksta mieste, matytų prasmę likti Klaipėdoje. Viliamės, kad apklausas apie jaunimo politinį raštingumą tęsime ir toliau“, - teigė J. Dvorak.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą