Konservatoriai iš kelio patraukti nori ne tik Nausėdą: ruošia ir daugiau permainų

 Tiek opozicija, tiek ir apžvalgininkai teigia, kad valdžią po 8-erių metų susigrąžinę konservatoriai iš karto pradėjo žygius, lengvinančius jų galimybes valdžios viršūnėse išsilaikyti ir toliau. O iš kelio patraukti nori ne vien tik Nausėdą.

Konservatoriams iškasus karo kirvį Gitanui Nausėdai dėl Lietuvos atstovavimo Europos vadovų taryboje, visuomenės apklausa parodė, kad žmonės Briuselyje labiau nori matyti prezidentą, o ne premjerę. 56 procentai mano, kad būtent Nausėda tinkamesnis Europos lyderių bendruomenėje.

Mažiau nei 19 procentų ten nori matyti Šimonytę, o ketvirtadalis nežino.

 

„Aš nežinau, ar rezultatas būtų buvęs kitoks, jeigu jūsų klausime nebūtų žodžio konservatoriai. Tai čia su humoru atsakysiu“, – sako Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.

„Dažnai žmonėms užtenka supratimo ir jo yra dažnai gerokai netgi daugiau, negu pas kai kuriuos politikus“, – pasakoja Prezidentas Gitanas Nausėda. Nors kai kurie konservatoriai jau ne kartą grasino Nausėdai, kad jam nepasitraukus pačiam, galėtų inicijuoti įstatymus ar kreipimąsi į Konstitucinį teismą, partijos pirmininkas sako, kad kol kas kviečia tik diskutuoti.

„Nežinau, kiek žmonių tikrai domisi, ką svarsto EVT, kiek žmonių mano, kad tai yra kažkas, kur yra svarstoma užsienio politika, ES santykiai su trečiosiomis šalimis, tai dar kartą noriu pakartoti, kad tai yra ne retą kartą ir mažesnioji darbotvarkės dalis“, – teigia I. Šimonytė.

„Žmonės tiesiogiai išrinko Prezidentą, žmonės žino Konstituciją, ką pagal savo įgaliojimus gali daryti prezidentas ir tuos įgaliojimus perduoda išrinkdami prezidentui. Tai jeigu po to partiniai funkcionieriai bando šitą įgaliojimų žemėlapį perbraižyti, žmonėms tas neatrodo priimtina“, – kalbėjo G. Nausėda.

Apklausa parodė, kad simpatijos tautoje išlieka panašios, kaip ir per prezidento rinkimų antrąjį turą, kai Nausėda tvirtai laimėjo prieš dabartinę premjerę.

„Žmonės rinkosi tiesiog tarp Nausėdos ir Šimonytės.

Ar žmonės atsakė į klausimą, kas iš tikrųjų turėtų važiuoti, kalbant apie institucinę poziciją, t.y., ar premjeras, ar prezidentas?

Nes jeigu mes būtume pasiūlę kitą porą, teoriškai Šimonytė ir Skvernelis, kaip galvojate, būtų tokie patys atsakymai? Turbūt ne“, – sako politologė Rima Urbonaitė.

Nori matyti daugiau pokyčių politikoje

Konservatorių lyderiai sako, kad kol kas siekia tik diskusijos. Ir ne tik dėl kelionių į Briuselį. Jie pradėjo pokalbius ir kaip reikėtų keisti rinkimų sistemą. Užsimena apie vienmandačių naikinimą, kuriose jiems sekasi nevisad.

Būtent jie kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl tiesioginių merų rinkimų, ir dabar nėra aišku ar tokie rinkimai išliks. Keliama idėja ir dėl draudimo kandidatuoti rinkimuose tiems, kurie išrinkti jau atsisakė mandato – tai paliestų ir iš parlamento pasitraukusį Ramūną Karbauskį. 

Landsbergis sako, kad nori tik pakviesti diskusijai.

„Visą laiką kalbėjome apie poreikį diskusijos, apie poreikį debatų su ekspertais, su visuomene. Dabar tai ir vyksta. O kaip atrodys galutinis produktas, jis gali būti nuo to, kad niekas nebus keičiama, nes kartu su ekspertais nuspręsime, kad sistema yra geriausia, kokia yra dabar, galbūt kokie nors kosmetiniai pokyčiai, galbūt vienoje ar kitoje srityje galima pasiūlyti ir kokius nors didesnius pokyčius“, – pasakoja konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

Bet į diskusiją neatrodo panašu opozicijai. Ji konservatorių užmojus lygina su Rusijos ir Baltarusijos režimų idėjomis. „Iš esmės yra tiktai Rusija, arba Baltarusija, kur minėtų valstybių prezidentai, kaip tik artėja jų darbo laiko pabaiga, suskumba su Konstitucijos pakeitimais.

Tai iš esmės mes matome dabar ir Lietuvoje, visiškai analogišką situaciją, kai matant, kad gali būti problemos rinkimuose 24 metais, yra pradedamos kurti Konstitucijos pataisos“, – teigia valstietė Agnė Širinskienė.

 „Tai parodo, kad demokratijai taikomi keliagubi standartai, tai šiuo atveju konservatoriai taiko ir supranta demokratiją pagal save, bandydami uzurpuoti valdžią į savo rankas“, – kalbėjo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vigilijus Jukna.

Panašiai atrodo ir prezidentui. „Deja, man susidaro toks įspūdis ir pakeitimai yra būtent tokie, kurie būtų naudingi arba palankūs konkrečioms partijoms, dar blogiau, kad įkaitu tampa mūsų svarbiausias dokumentas Konstitucija. Tai nėra priimtina, tai nėra teisingas kelias“, – sako G. Nausėda.

Politologė sako, kad konservatoriai elgiasi lygiai taip pat, kaip ir valstiečiai, kuriuos praėjusią kadenciją be perstojo kritikavo.

„Paprastai visada, tie, kas turi savo interesus, juos pradeda bandyti pasiekti, įgyvendinti, gavę valdžią. Nes būnant opozicijoje tu nelabai ką padarysi.

Ir tą daro tiek dabar konservatoriai, ir tą darė tie patys buvę „valstiečiai“, kurie irgi turėjo savo labai aiškią darbotvarkę ir turėjo savo iniciatyvas.

Ką, valstiečiai neturėjo 3 procentų barjero, daugiamandatėje apygardoje iniciatyvos?“, – pasakoja R. Urbonaitė. Konservatoriai pernai į valdžios olimpą sugrįžo po 8-erių metų pertraukos ir buvimo opozicijoje.