Darbėniškiai šiemet įrengs apšvietimą take, vedančiame nuo vandens malūno iki šviečiančių sūpynių. Salantiškiai atnaujino parko sporto aikštynų infrastruktūrą.
Lietūs išplauna takus
Bendrovė „Arkosta“ praėjusį mėnesį ėmėsi tvarkyti natūraliai gamtos poveikio apardytus, prieš kelerius metus šio kvartalo bendruomenės iniciatyva, palei Jauryklos upelį įrengto 10 ha ploto parko takus.
Bendrovės vadovas Mindaugas Paulauskas teigė, kad vandens išplauti takai sutvirtinti ir pakloti specialia danga. Dabar šienaujama parko teritorija. Pernai Jauryklos parke buvo atnaujinti mediniai sporto įrenginiai ir 5 apžvalgos aikštelės.
Šio parko takų ilgis – apie 3 km, jų atnaujinimo darbai kainavo 13 tūkst. Eur. Lėšos skirtos iš Kretingos miesto seniūnijai numatytų aplinkos tvarkymo lėšų.
Pasak Kretingos miesto seniūnės Gintarės Liobikienės, šiemet miestui tvarkyti – valyti, gatvėms ir kapinėms prižiūrėti, viešajam tualetui eksploatuoti, apželdinimui, tarp šių darbų – ir parkams tvarkyti – iš viso skirta 1,3 mln. Eur. Šiuo metu baigiamas kloti maždaug 300 m ilgio paaukštintas takas prie Dvaro parko.
„Po Kretingos miesto šventės, įvyksiančios birželio 7–9 dienomis, imsimės Pastauninko parko takų – taip pat reikės atnaujinti jų dangą. Pirmiau pakeisime aplaužytas šiukšlių dėžes ir suolus“, – būsimus darbus 18 ha ploto Pastauninko parke, suformuotame buvusioje Pranciškonų vienuolyno žemėje, apžvelgė miesto seniūnė.
Šiemet taip pat dar numatyta pakeisti informacinius stendus Jauryklos ir Pastauninko parkuose. O J. Pabrėžos gatvėje, palei lurdą, bus pakeista atraminė tvora – vizualiai ji atrodys taip pat, kaip ir įrengta Vilniaus gatvėje. Šie darbai kainuos 45 tūkst. Eur.
Tikisi apželdinimo projekto
Seniausiame Kretingos miesto Dvaro parke, kurio užuomazgos siekia dar XVIII a. pradžios dvaro valdytoją Ignacą Jokūbą Masalskį, o vėliau buvo išpuoselėtas grafo Juozapo Tiškevičiaus, šiuo metu šienaujama didžiulė teritorija: bendras parko plotas su trimis tvenkiniais – 23 ha.
Pasak Kretingos muziejaus, besirūpinančio senosios dvarvietės priežiūra, vadovo Romando Žiubrio, šį pavasarį buvo pakvietę arboristus, kad šie profesionaliai apgenėtų senuosius ir aukštuosius parko medžius. Parke auga šimtamečiai ąžuolai, užsodinta ilgiausia ir seniausia Lietuvoje kaštonų alėja.
„Dar laukia aibė rimtų darbų: suplanavome šiemet skalda atnaujinti parko takus ir aikštyną prie Saulės laikrodžio, perdažyti vardinius suolus.
Esame numatę atnaujinti ir medinį, kažkada baltuoju vadintą, tiltą per antrąjį Dvaro tvenkinį – reikia keisti ir jo pagrindą, ir turėklus. Tačiau parko teritorijoje vykdant darbus, juos reikia kruopščiai derinti su paveldosaugininkais ir atkurti pagal istorinę medžiagą“, – apie būsimą parko atsinaujinimą kalbėjo R. Žiubrys.
Iš esmės atnaujinti Dvaro parką ir jame įrengti apšvietimą numatyta įgyvendinant jungtinį Akmenos upės pakrančių ir Dvaro parko teritorijos tvarkymo projektą.
Tačiau ligi tol, kol prasidės realūs darbai, muziejaus vadovo žodžiais, tikimasi iš Lietuvos-Latvijos sandraugos projekto parengti parko augalų planą: „Šis planas leistų labiau orientuotis, ką ir kaip galėtume sodinti, kaip toliau formuoti parko augalus, nes paveldo teritorijoje bet kaip apželdinimo darbų atlikti negalime.“
Apšvies ir taką sūpynių link
Darbėnų Vytauto Didžiojo vardo, kuris buvo suteiktas prieškariu, parkas, pernai bendruomenės gyventojų iniciatyva įrengus šviečiančias sūpynes, tapo viena rajono žmonių ir pajūrio svečių pamėgtų vietų.
Vienintelio tokio Lietuvoje šviečiančių sūpynių parko vienoje pavėsinių stovi buvusio Lietuvos vyrų krepšinio vyriausiojo trenerio Kazio Maksvyčio šeimos pianinas, kuriuo galima groti.
Pasak Darbėnų seniūno Alvydo Poškio, jų parkas su šimtamečiais medžiais mena gilius laikus, prieškariu jis buvo viena mėgstamiausių žydų bendruomenės poilsiaviečių – jie mėgdavo čia rengti piknikus, suptis tarp medžių pritvirtintuose hamakuose.
Sovietmečiu parkas buvo apleistas, ir tik prieš dešimtmetį, seniūnijos ir miestelio bendruomenės iniciatyva, atgaivintas – išvalytos šiukšlės, iškirsti krūmokšniai, dilgėlynai.
„Palaipsniui mūsų parkas vis gražėjo: sutvarkėme takus, atnaujinome maudyklą, o kai įrengėme šviečiančias sūpynes, tapome populiaria vieta – vasaros vakarais atvyksta daug poilsiautojų iš Palangos, Šventosios. Jie pasilieka automobilius aikštelėje prie senojo vandens malūno, tačiau sutemus ten – nors pirštu į akį durk.
Todėl šiemet nusprendėme apšviesti taką nuo Palangos gatvės iki užtvankos, įrengiant 4 šviestuvus ir dar 4 šviestuvus – nuo parko ligi užtvankos“, – kalbėjo A. Poškys.
Jo žodžiais, miestelio parke užgimsta naujos bendruomenės tradicijos – birželio 6-ąją išvien su Darbėnų gimnazija bus švenčiama mokslo metų užbaigimo šventė-piknikas.
Reikalinga augalų inventorizacija
Salantų parke, į kurio 8,4 ha bendrą plotą įeina ir sporto aikštynai, miesto seniūnės Jolantos Ažondenienės žodžiais, į pabaigą eina tvarkybos darbai: šienaujama teritorija, atnaujinami sporto įrenginiai. „Jau pakeisti tinklai ir tvorelės lauko teniso, tinklinio, krepšinio ir futbolo aikštelėse, sutvarkyta vaikų žaidimo aikštelė.
Šią savaitę ketiname atvežti smėlio ir atnaujinti aikštelių dangą“, – Salantų parko tvarkybos darbus vardino seniūnė. Ji sakė siekianti, kad Kretingos rajono savivaldybė skirtų lėšų atlikti Salantų miesto parko, kurio ištakos siekia XVII a., kai didikai Vainos čia buvo įveisę savo sodus, augalų inventorizaciją.
„Žinau, kad parkas yra senas, matosi pagal medžius. Tačiau nežinome, kiek ir kokių medžių yra tiksliai. Mūsų parke auga ir storiausias kaštonas Lietuvoje: jo aukštis 28 m, apimtis – 4,8 m, skersmuo – 1,5 m.
Šis kaštonas yra Lietuvoje saugomas gamtos paveldas, jam reikalinga speciali priežiūra ir specialistų rekomendacijos, kad galėtume pratęsti jo ilgaamžiškumą“, – kalbėjo J. Ažondenienė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą