Ingrida Šimonytė

Krito pasitikėjimas Ingrida Šimonyte

(4)

Visuomenė palankiausiai ir toliau vertina prezidentą Gitaną Nausėdą, tuo metu premjerės Ingridos Šimonytės simpatikų gretos sumažėjo.

Tai skelbia birželio mėnesį „Baltijos tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa. Sociologės Rasos Ališauskienės teigimu, palankiai premjerę vertinančių gyventojų skaičius sumažėjimą labiausiai nulėmė „čekučių“ skandalas, kurio epicentre atsidūrė ir keli ministrų kabineto nariai.

Eltos užsakymu birželio 14–29 dienomis vykdytos apklausos metu respondentų buvo prašoma įvardinti, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais jie pasitiki labiausiai – pavardes respondentai paminėjo patys.

Ketvirtadalis apklaustų suaugusių Lietuvos gyventojų nurodė, kad didžiausią pasitikėjimą jiems kelia šalies vadovas G. Nausėda (24,2 proc.). Tuo metu balandžio mėnesį tokių asmenų buvo kiek daugiau nei 21 proc.

Tarp 10 labiausiai patikimų visuomenės veikėjų dar pateko Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis (8,4 proc.), Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė (7,4 proc.), kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė (7,4 proc.), visuomenininkas Andrius Tapinas (7 proc.), advokatas Ignas Vėgėlė (4,8 proc.), buvęs prezidentas Valdas Adamkus (4,6 proc.).

Tuo metu aštuntoje vietoje tarp labiausiai pasitikėjimą keliančių politikų atsidūrusios premjerės I. Šimonytės reitingas per tris mėnesius sumažėjo. Balandžio mėnesį pasitikintys I. Šimonyte teigė 7,2 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų, tuo metu birželio mėnesį tokių asmenų sumažėjo iki 4,6 proc.

Labiausiai pasitikėjimą keliančių visuomenės veikėjų dešimtuke atsidūrė ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis (3,2 proc.) bei Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas (2,8 proc.).  

Apklausoje dalyvavę gyventojai kaip labiausiai pasitikėjimą keliančius visuomenės veikėjus minėjo Ramūną Karbauskį (2,7 proc.), Remigijų Žemaitaitį (2,3 proc.), Aurelijų Verygą (2 proc.), Viktoriją Čmilytę-Nielsen (1,8 proc.), Agnę Širinskienę (1,7 proc.), Vytautą Landsbergį (1,6 proc.), Gabrielių Landsbergį (1,6 proc.), Petrą Gražulį (1,5 proc.), Rolandą Paksą (1,4 proc.), Viktorą Uspaskichą (1,4 proc.), Andrių Mazuronį (1,2 proc.), Virginijų Sinkevičių (1,1 proc.), Aušrinę Armonaitę (1 proc.), Algirdą Butkevičių (0,8 proc.), Eugenijų Gentvilą (0,8 proc.), Lauryną Kasčiūną (0,7 proc.), Artūrą Paulauską (0,7 proc.), Joną Pinskų (0,7 proc.), Waldemarą Tomaszewskį (0,7 proc.).

Iš viso 2023 birželio mėnesį respondentai paminėjo 88 visuomenės veikėjus (prieš 2 mėn. buvo 118), kuriais jie labiausiai pasitiki. Ketvirtadalis (24 proc.) apklaustųjų atsakė, kad nėra tokių visuomenės veikėjų ar neatsakė į šį klausimą.

Sociologė: I. Šimonytei labiausiai pakenkė „čekučių“ skandalas

„Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė, vertindama sumažėjusį pasitikėjimą premjere I. Šimonyte, teigė mananti, kad ministrei pirmininkei labiausiai pakenkė vadinamasis „čekučių“ skandalas.

„Premjerei greičiausiai labiausiai pakenkė didelis dėmesys žiniasklaidoje ir vienas kitam prieštaraujantys jos pačios pareiškimai“, – Eltai teigė R. Ališauskienė.

Sociologė atkreipia dėmesį, kad panašiai tiek, kiek sumažėjo I. Šimonytės palankus vertinimas, padidėjo simpatijos „Skaidrinam“ iniciatyvos autoriui Andriui Tapinui.

„A. Tapino palankus vertinimas paaugo tiek, kiek Šimonytės krito. Reiškiasi, „čekučių“ skandalo kontekste žmonės labiau pradėjo pasitikėti tuo, kas problemą viešai iškėlė, tuo metu šio skandalo epicentre atsidūrę politikai labiau nukentėjo reputaciškai“, – sakė ji, svarstydama, kad greičiausiai dalis anksčiau prielankumą I. Šimonytei reiškusių rinkėjų birželio mėnesį vykdytoje apklausoje paminėjo A.Tapino pavardę.

„Vis tiek rinkėjų profilis yra panašus – tai yra daugiau dešiniųjų pažiūrų žmonės“, – sakė ji.

R. Ališauskienė įsitikinusi, kad prarastą pasitikėjimą premjerei susigrąžinti bus sudėtinga.

„Šimonytės užimamos premjerės pareigos nėra tam palankios. Nebent tai būtų politikas ne iš valdančiosios daugumos arba bent jau neinantis pareigų, nuo kurių priklauso žmonių gyvenimas, tai gal būtų paprasčiau – tie skandalai ateina ir nueina“, – sakė ji.

Sociologė taip pat svarsto, kad rinkiminiu laikotarpiu opozicija nepraleis progos Vyriausybėje priminti „čekučių“ skandalo ir dėl jo susidariusios krizės.

„Reikia manyti, kad viešojoje erdvėje šie dalykai dar bus aptariami kurį laiką“, – teigė „Baltijos tyrimų“ vadovė.

Visgi R. Ališauskienė atkreipia dėmesį, kad „čekučių“ skandalas nelabai paveikė pasitikėjimą opozicinių partijų lyderiais. Sociologė svarsto, kad opozicijai galbūt nepavyko išnaudoti kilusio skandalo savo naudai.

„Jie nelabai aktyviai tuo metu reiškėsi, tai galbūt ir buvo neišnaudota proga. Bet, kita vertus, tas čekių skandalas nebuvo vienos partijos. Jo pradžia prasidėjo nuo ministrų, vėliau paveikė visų partijų žmones labai panašiai“, – svarstė ji.

Apklausa vyko 2023 m. birželio 14–29 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1020 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 110 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder