8 dienos išankstinėje pensijoje – nuosprendis visam gyvenimui: kaip valstybės „išimtys“ baudžia senjorus

Skaičiavo vienaip, išėjo kitaip

Jono istorija prasidėjo 2010 metais. Turėdamas solidų 41,78 metų darbo stažą, vyras nusprendė pasinaudoti teise į išankstinę pensiją. Tuo metu skaičiavimai buvo aiškūs: iki senatvės pensijos amžiaus buvo likę 2 metai ir 8 mėnesiai. Jonas planavo neviršyti kritinės 3 metų ribos, kuri vėliau tapo lemiama sąlyga pensijos nemažinimui.

Tačiau 2012 metais valstybė vienašališkai pakeitė žaidimo taisykles – buvo pradėtas didinti pensinis amžius. Jonui senatvės pensijos riba nutolo, o bendras laikas išankstinėje pensijoje išsitęsė iki 3 metų ir 8 dienų. 

Šios aštuonios dienos tapo „auksinėmis“ blogąja prasme: vyras skaičiuoja, kad dėl jų dabar kiekvieną mėnesį praranda apie 100 eurų.

„Ačiū“ už 46 darbo metus – mažesnė pensija

Paradoksaliausia situacijos dalis yra ta, kad Jonas net ir būdamas pensijoje nenustojo dirbti. Šiuo metu jo bendras darbo stažas siekia 45,78 metų. 

Tačiau sistema yra negailestinga: net ir turint milžinišką stažą, viršyta 3 metų išankstinės pensijos gavimo riba užkerta kelią į bet kokias lengvatas.

„Ar tie beveik 46 metai atiduoti Tėvynei yra mažiau svarbūs nei tos 8 dienos?“ – retoriškai klausia Jonas. Senjoras ne kartą kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, teikė peticijas Seimui, tačiau viskas atsitrenkdavo į biurokratinę sieną. 

Pasak jo, politikų pažadai taisyti išankstinių pensijų sistemos ydas lieka tik popieriuje, o realūs svarstymai Seime primena farsą, vykstantį posėdžių pabaigoje, kai niekas nebesigilina į turinį.

„Sodros“ pozicija: viskas pagal taisykles

Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodra“) atstovai laikosi griežtos teisinės pozicijos. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, senatvės pensija nemažinama tik tiems, kurie atitinka abi sąlygas:

Turi ne mažesnį kaip 41 metų stažą (riba kasmet didėja).

Išankstinę pensiją gavo ne ilgiau kaip 3 metus.

Malgorzata Kozič, „Sodros“ atstovė, pabrėžia, kad 2021 m. priimti pakeitimai nėra taikomi atgaline tvarka ir jie esą nepablogino anksčiau paskirtų pensijų sąlygų. 

Anksčiau galiojęs 0,40 proc. mažinimas buvo net didesnis, o išimčių apskritai nebuvo. 

Tačiau tai mažai guodžia Joną, kuris tapo įkaitu situacijos, kurios pats negalėjo kontroliuoti – pensinio amžiaus ilginimo.

Teisingumo ar biurokratijos pergalė?

Jono atvejis apnuogina sisteminę problemą: valstybė, keisdama įstatymus (didindama pensinį amžių), nesuteikė saugiklių tiems, kurie jau buvo priėmę sprendimus remdamiesi sena tvarka. 

Žmogaus teisė planuoti savo ateitį ir teisėti lūkesčiai šiuo atveju buvo paaukoti vardan biurokratinio patogumo.

Kas mėnesį prarandami 100 eurų 75 metų senjorui nėra tik skaičius – tai vaistai, kokybiškesnis maistas ar tiesiog orus gyvenimas, kurį jis užsitarnavo per beveik pusę šimtmečio trukusią darbinę veiklą. 

Kol politikai kalba apie „gerovės valstybę“, Jonas ir tūkstančiai kitų panašaus likimo senjorų lieka už teisingumo borto dėl „8 dienų“ klaidos sistemoje.

© Asociatyvi Unsplash nuotr.

Šaltinis: Straipsnis parengtas remiantis portalo respublika.lt publikacija