Advokatas Laimonas Marcinkevičius įsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl mažamečių tvirkinimo

Nuteistajam paskirtas laisvės apribojimas 1 metams ir 10 mėnesių, įpareigojant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į paskirtąją bausmę įskaitytas L. Marcinkevičiaus. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018 m. rugpjūčio 5 iki 2018 m. rugpjūčio 6 dienos, vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir paskirtosios laisvės apribojimo bausmės laikas sumažintas 4 dienomis.

Nuteistojo ir jo dviejų advokatų apeliacinį skundą pirmadienį atmetė Lietuvos apeliacinis teismas. Po šio verdikto pernai lapkritį priimtas apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo.

Lietuvos apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija konstatavo, kad nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistojo kaltė neįrodyta ar pagrįsta tik prielaidomis. 

„Nėra pagrindo abejoti nepilnamečių nukentėjusiųjų parodymų patikimumu. Nukentėjusiosios davė nuoseklius ir neprieštaringus parodymus apie esmines bylos aplinkybes“, – paskelbė teismas.

Dėl mažamečių išnaudojimo pornografinei produkcijai gaminti ir disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas) advokatas buvo išteisintas.

Iš L. Marcinkevičiaus trims nukentėjusioms priteista po 3 tūkst., 2 tūkst. ir 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

L. Marcinkevičius yra apsigynęs daktaro disertaciją, dirbo Vilniaus advokatų kontoroje JURIDICON. 2022 metais jis buvo laikinai išbrauktas iš advokatų sąrašo. Šiuo metu advokatūros interneto svetainėje toks asmuo kaip advokatas jau nepristatomas.

Baudžiamosios bylos duomenimis,  2018 m. rugpjūtį teisininkas iš Vilniaus atvyko į šalia Klaipėdos organizuotą vasaros stovyklą. Čia jis paprašė leisti pernakvoti, o vėliau, pritaikęs progą, pradėjo bendrauti su mergaitėmis.

Byloje rašoma, kad vieną mergaitę jis dienos metu paplūdimyje pasisodino ant kelių, lietė ją, kitą mergaitę lietė nakties metu, trečią mažametę glamonėjo dieną.

L. Marcinkevičius savo kaltės nepripažino ir prašė jį išteisinti, sakė, kad per maudynes poilsiavietėje, kurioje jis savanoriavo, neatliko neleistinų veiksmų vaikų atžvilgiu. 

Jo gynėjai teigė, kad šioje byloje kilo teisės aiškinimo klausimas, ar L. Marcinkevičiaus atlikti veiksmai apskritai gali būti kvalifikuoti kaip tvirkinamieji, ir ar byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nuteistojo veiksmais, prisiliečiant prie mažamečių, buvo būtent kėsintasi į seksualinį jų neliečiamumą.

„Teismas formaliai ir lakoniškai, t. y. iš esmės neatskleisdamas objektyviųjų ir subjektyviųjų inkriminuojamų veikų požymių, o tik perrašydamas mažamečių nukentėjusiųjų parodymus apie jų atžvilgiu atliktus veiksmus, juos pripažino kaip tvirkinamuosius, t. y. galinčius sukelti nukentėjusiosios lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, iškreiptą suaugusių ir vaikų tarpusavio santykių ir elgesio suvokimą.

Tačiau byloje net nebuvo tirta bei vertinta, į ką nuteistojo veiksmai buvo nukreipti, ar nuteistojo veiksmai buvo seksualinio pobūdžio“, – teigė nuteistojo advokatai.

Viena liudytojų nurodė, kad „tas vyras pradžioje visiems atrodė labai geras, nes visiems davė interneto, po to pasirodė keistas, nes visada ateidavo ir bendravo tik su jomis“.

„Jis buvo linksmas, „fainas“. Visas dešimtas būrys pradėjo su juo bendrauti. Kol jis sėdėjo ant lovos, nebuvo nejauku“, – byloje užfiksuoti vienos iš nukentėjusiųjų parodymai.

Pirmąjį kartą stovykloje pasidalinus internetu, vėliau mergaitės vėl prašė juo pasidalinti, taigi kaltinamojo nebijojo.

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama dar viena L. Marcinkevičiaus byla, susijusi su galimu vaikų seksualiniu išnaudojimu, ji dar nėra baigta nagrinėti.

Apeliacinio teismo nutartis ir anksčiaus priimtas nuosprendis dar gali būti skundžiami Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.