Afrikinio kiaulių maro židinys plečiasi

Kretingos savivaldybės administracijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, seniūnai ir medžiotojai tarėsi, kaip apsisaugoti nuo afrikinio kiaulių maro plitimo. „Dabar svarbiausia – imtis visų profilaktikos ir biosaugos priemonių, kad afrikinis kiaulių maras neįsisuktų į naminių kiaulių ūkius“, – Kretingos rajono savivaldybės administracijoje surengto pasitarimo metu akcentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Klaipėdos departamento vadovas Antanas Bauža.

Į Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Egidijaus Viskonto iniciatyva sukviestą pasitarimą atvyko VMVT atstovai, Darbėnų, Salantų ir Imbarės seniūnijų seniūnai Alvydas Poškys, Kazimieras Galdikas, Antanas Turauskis, Žemės ūkio skyriaus specialistai, vicemeras Dangiras Samalius, rajono medžiotojų klubų ir būrelių nariai.

VMVT Klaipėdos departamento vadovas A. Bauža susirinkusiesiems priminė, kad rugsėjo pabaigoje Darbėnų seniūnijoje netoli Grūšlaukės esančiame Kuniginės miške medžiotojų klubo „Lūšis“ medžioklės plotuose rastiems 8 nugaišusiems šernams nustatytas afrikinis kiaulių maras (AKM).

„Nustatytasis maro židinys nėra didelis, bet aktyvus: nuo rugsėjo 28-osios talkinant medžiotojams buvo rastos jau 28 gaišenos, pats židinys prasiplėtė pora kilometrų Darbėnų link. Šiuo metu baigiami tikrinti 10 km spinduliu esantys į jį patenkantys kiaulių ūkiai Darbėnų seniūnijoje, taip pat tikrinami Skuodo rajono Lenkimų seniūnijos kiaulių augintojai.

Laimei, aplink nėra didelių ūkių“, – situaciją apibūdino A. Bauža, priminęs, kad afrikinis kiaulių maras – ne juokas: virusas yra labai „piktas“, o turint minty, kad miškuose rasta daug jau suirusių gaišenų, nuo kurių virusą galėjo pernešti ir paukščiai, ir kiti gyvūnai, ir po mišką vaikštinėjantys žmonės – beje, įtariama, kad būtent grybautojai jį ir „užnešė“, – būgštaujama, kad liga nepatektų į kiaules auginančių gyventojų tvartus.

Jis akcentavo, kad dabar svarbiausia imtis deramų profilaktikos priemonių: patiesti dezinfekcinius kilimėlius prie įėjimo į tvartą, dėvėti tik darbui tvarte skirtus rūbus ir būtinai persiauti, reguliariai naudoti dezinfekcines priemones ir kt.. Be to, būtina informuoti visus kiaules auginančius gyventojus tiek apie ligos pavojų, tiek apie visas nuo jos galinčias apsaugoti priemones.

Archyvų nuotr.

Posėdis rajono Savivaldybėje dėl afrikinio kiaulių maro buvo inicijuotas po rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus Egidijaus Viskonto (dešinėje) ir vicemero Dangiro Samaliaus (kairėje) susitikimo su VMVT direktoriumi Mantu Staškevičiumi.

VMVT Klaipėdos departamento patarėjas Virgilijus Valantinas, apžvelgęs AKM padėtį Lietuvoje nuo 2014-ųjų, kai pirmąkart buvo užfiksuotas šios ligos protrūkis, pateikė skaičių: Kretingos rajone šiuo metu yra užsiregistravę 113 augintojų, deklaravusių, kad augina 561 kiaulę.

Tačiau, pasak patarėjo, neatmetama galimybė, kad iš tiesų skaičiai didesni, todėl ir kreipiamasi pagalbos į arčiausiai žmonių esančius seniūnus, kad šie būtinai perspėtų visus, auginančius kiaules.

VMVT atstovas atkreipė dėmesį, jog, jeigu kartais AKM įsimestų į kiaulių ūkį ir gyvulius tektų paskersti bei utilizuoti ir jeigu jie yra deklaruoti, augintojai gaus kompensacijas. Jei ne, gali grėsti ir baudos.

Kartu su medžiotojais reidus po AKM židinį vykdęs VMVT Klaipėdos departamento Kretingos skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Saulius Alonderis akcentavo, kad privalomos biosaugos priemonės pavojingoje teritorijoje, t.y. 10 km nuo židinio, turi būti ne butaforinės ir ne dėl inspektorių, o dėl saugumo.

„Geriausia būtų kiaules išskersti, juolab kad ir metas artėjant šventėms tam tinkamas, palaukti, kol laukinėje faunoje židinys išnyks, tada vėl jas auginti“, – patarė S. Alonderis.

Savivaldybės administracijos direktorius E. Viskontas, būdamas žemės ūkio viceministru kuravęs veterinarijos sritį, akcentavo, kad svarbiausia dabar suvaldyti AKM – jeigu liga persimestų į kiaulių ūkius ir Lietuva iš II pateiktų į III pavojaus zoną, grėsmė kiltų visai valstybei, nes būtų uždraustas kiaulienos eksportas.

Tad ketinama kuo glaudžiau komunikuoti su seniūnijomis – Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys atkreipė dėmesį, kad apie ligos protrūkį seniūnijoje sužinojo vėlokai, – dalintis informaciniais leidiniais, iškabinti plakatus su atitinkama informacija, be to, ketinama aptarti galimybę į židinio teritoriją patenkantiems ir netoli jo esantiems kiaulių ūkiams padėti apsirūpinti specialiomis biosaugos ir dezinfekcijos priemonėmis.

Po pasitarimo Savivaldybėje administracijos direktorius E. Viskontas priėmė sprendimą skubiai sušaukti Ekstremalių situacijų operacijų centro ir Ekstremalių situacijų komisijos posėdžius, kad būtų įvertintas Savivaldybės pasirengimas situacijai suvaldyti, juolab kad rajone buvo surengtos ir AKM valdymo pratybos, yra parengtas priemonių planas.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder