„Niekas nežino, kur yra partizanų generolo ir faktinio su okupacija kovojusio Lietuvos vadovo kapas, todėl Antakalnio kapinių valstybės vadovų laidojimo vietoje jam bus pastatytas kenotafas arba kitaip – simbolinis antkapinis paminklas, statomas pagerbti mirusįjį, kurio kapas ar laidojimo vieta nėra žinoma“, – pranešime spaudai cituojama krašto apsaugos viceministrė Kamilė Gogelienė.
Šiuo tikslu veiks Krašto apsaugos ministerijos sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, kuri kartu su J. Žemaičio-Vytauto giminaičiais ir kitomis institucijomis koordinuos paminklo statybos darbus.
Siekdama deramai įtvirtinti J. Žemaičio-Vytauto asmenybę, Krašto apsaugos ministerija taip pat kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociaciją, prašydama įvertinti galimybę įamžinti J. Žemaičio atminimą viešose erdvėse, suteikiant gatvių, aikščių, skverų, mokyklų ar klasių pavadinus jo vardu ir kitomis įamžinimo priemonėmis, švietėjiška veikla.
J. Žemaitis-Vytautas buvo Nepriklausomos Lietuvos karininkas. 1949 m. vasario 16 d. jis kartu su kitais septyniais partizanų vadais pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos Deklaraciją.
Ši deklaracija skelbė, kad aukščiausias teisėtas valdžios organas Lietuvoje yra partizanų vadovybė, o jų kovos tikslas – atkurta nepriklausoma parlamentinė Lietuvos Respublika.
J. Žemaitis-Vytautas buvo išrinktas LLKS Tarybos prezidiumo pirmininku, turinčiu aukščiausios krašto politinės ir karinės valdžios įgaliojimus. Tuo pačiu jam buvo suteiktas Laisvės kovotojo partizano generolo laipsnis.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę J. Žemaitis-Vytautas buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi, o 2009 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos Seimas pripažino jį kovojusios su okupacija Lietuvos valstybės vadovu.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą