Apklausa: daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų nepritaria naujam gynybos mokesčiui

Apie 40 proc. teigia, kad naujam gynybos mokesčiui pritartų. Apie 16 proc. pritartų, jei šį gynybos mokestį mokėtų tik verslas ir tik 4 proc. respondentų linkę pritarti gynybos mokesčiui, jei jį mokėtų tik fiziniai asmenys (visi šalies gyventojai), skelbia portalas lrt.lt.

Nurodoma, jog 6 proc. apklaustųjų neturėjo nuomonės šiuo klausimu. Taip pat, dažniau nei kiti, šiuo klausimu nuomonės neturėjo ne lietuvių tautybės gyventojai.

Palankiai gynybos mokesčio idėją vertina vadovai – 33 proc., besimokantis jaunimas – 28 proc., specialistai ir tarnautojai – 24 proc., dirbantys valstybiniame sektoriuje – 24 proc., taip pat ir dešiniųjų pažiūrų gyventojai – apie 30 proc.

Skelbiama, jog gynybos mokesčiui, jei jį mokėtų ir gyventojai, ir verslas, dažniau pritaria jaunimas iki 30 metų – 24 proc., didmiesčių gyventojai – 16 proc., taip pat respondentai su aukštuoju išsilavinimu – 33 proc. bei su didžiausiomis, per 1800 eurų, šeimos pajamomis per mėnesį – 28 proc.

Pažymima, kad naujam gynybos mokesčiui nuo 2025 metų nepritarti linkę vyresni nei 30 metų žmonės, gyvenantys kaime ar mažesniuose miestuose, respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu bei su vidutinėmis (1001–1800 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį, taip pat – darbininkai ir ūkininkai, kairiųjų pažiūrų gyventojai – iš jų mokesčio siūlymui nepritaria per 62 proc.

Nurodoma, jog rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ 2024 metų sausio 19–29 d. LRT užsakymu atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Tyrimo metu buvo apklaustas 1021 Lietuvos gyventojas (18 metų ir vyresni).

ELTA primena, kad pastaruoju metu šalies politikai diskutuoja dėl būtinybės didinti finansavimą krašto apsaugos reikmėms. Pirmasis visuotinio gynybos mokesčio idėją pasiūlė parlamentaras, konservatorius Laurynas Kasčiūnas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė, kad siekiant įgyvendinti užsibrėžtus gynybos siekius, kitų metų biudžete krašto apsaugai turėtų būti skiriama 400 mln. eurų daugiau lėšų.

Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad iki 2030-ųjų kasmetinį Lietuvos krašto apsaugos finansavimą reikėtų padidinti 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).

Krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP.