Apklausa: ženkliai krito palankus Skvernelio vertinimas, sumažėjo palaikančių demokratus

Palankiai vertinančių šį politiką gyventojų skaičius per mėnesį smuko penktadaliu, o per metus – 40 proc. Taip pat sumažėjo ketinančių balsuoti už anksčiau S. Skvernelio vadovautą Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ – jei Seimo rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, ši politinė jėga neperžengtų 5 proc. kartelės, reikalingos patekti į parlamentą. 

Balandžio 23 – gegužės 7 dienomis vykusi apklausa parodė, kad 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai palankiausiai vertina buvusius prezidentus Valdą Adamkų (77 proc.) ir Dalią Grybauskaitę (59 proc.). 

Dar 4 visuomenės veikėjus didesnė dalis gyventojų įvertino labiau palankiai nei nepalankiai – užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį (45 proc. palankiai ir 37 proc. nepalankiai), Seimo narį, „valstietį“ Valių Ąžuolą (43 proc. palankiai ir 31 proc. nepalankiai), žurnalistą Edmundą Jakilaitį (41 proc. palankiai ir 40 proc. nepalankiai) bei Nacionalinio susivienijmo pirmininką, Seimo narį Vytautą Sinicą (32 proc. palankiai ir 30 proc. nepalankiai). 

Tyrimas atskleidė, kad daugiau nei pusė suaugusių šalies gyventojų 8 politikus įvertino nepalankiai – parlamentarą S. Skvernelį (80 proc. nepalankiai ir 11 proc. palankiai), profesorių Vytautą Landsbergį (68 proc. nepalankiai ir 23 proc. palankiai), konservatorę Ingridą Šimonytę (65 proc. nepalankiai ir 27 proc. palankiai), „Nemuno aušros“ pirmininką Remigijų Žemaitaitį (55 proc. nepalankiai ir 33 proc. palankiai), konservatorių pirmininką Lauryną Kasčiūną (55 proc. nepalankiai ir 34 proc. palankiai), Liberalų sąjūdžio pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen (54 proc. nepalankiai ir 35 proc. palankiai), Seimo pirmininką Juozą Oleką (53 proc. nepalankiai ir 33 proc. palankiai) bei ministrę pirmininkę Ingą Ruginienę (52 proc. nepalankiai ir 37 proc. palankiai). 

Palyginti su kovą vykusiu tyrimu, labiausiai pablogėjo buvusio Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko S. Skvernelio vertinimas – palankiai jį vertinančių per mėnesį sumažėjo 20 proc. (nuo 31 proc. iki 11 proc.), o palyginti su laikotarpiu prieš metus balandį – 40 proc. (nuo 51 proc. iki 11 proc.). 

Apklausos duomenimis, per paskutinį mėnesį pagerėjo tik dviejų politikų vertinimas, o pablogėjo – 7. 

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ neperžengtų 5 proc. kartelės

Tuo metu partijų reitingų lentelėse reikšmingų pokyčių nėra – jei Seimo rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, daugiausiai gyventojų – 12,4 proc. balsuotų už Mindaugo Sinkevičiaus vedamą Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP). Kovą taip teigė šiek tiek daugiau – 13,3 proc. respondentų.

Antroje lentelės vietoje – Lauryno Kasčiūno vadovaujami Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Už šią partiją balsą atiduotų 11,4 proc. apklaustųjų, kovą taip teigė 14 proc. 

Į trejetuką patenka ir Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“. Už šią politinę jėgą balsuotų 11,3 proc. gyventojų, mėnesiu prieš taip nurodė 9,7 proc. respondentų. 

Tuo metu valdančiojoje koalicijoje esančius „valstiečius“ tiriamuoju laikotarpiu ketino remti 9,8 proc. apklaustųjų, kovą taip atsakė tiek pat respondentų. 

Sąrašo penketuke – Viktorijos Čmilytės-Nielsen vedamas Liberalų sąjūdis. Jei rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, už liberalus balsą atiduotų 7,8 proc., kovą tokių buvo 6 proc. 

Apklausa parodė, kad laikinai Virginijaus Sinkevičiaus vadovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ neperžengtų 5 proc. kartelės, reikalingos patekti į Seimą – už juos teigė balsuosiantys 3,5 proc. gyventojų. Kovą taip manė 6 proc. punktais daugiau respondentų – 9,4 proc. 

Toliau sąraše rikiuojasi Darbo partija (balandį 3,4 proc., kovą 3,8 proc.), Lietuvos regionų partija (balandį 2,1 proc., kovą 2 proc.), Laisvės partija (balandį 2 proc., kovą 2,1 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcija Krikščioniškų šeimų sąjunga (balandį 2 proc., kovą 2,9 proc.), Nacionalinis susivienijimas (balandį 1,9 proc., kovą 3 proc.), Tautos ir teisingumo sąjunga (balandį 0,8 proc., kovą 0,2 proc.). 

„Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė pastebi, kad pastarąjį mėnesį 8 proc. padaugėjo apklaustųjų, kurie nurodė, kad nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti (balandį 31,6 proc., kovą 23,6 proc.). 

„Matome, kad neapsisprendusių už ką balsuoti arba neisiančių balsuoti labai padaugėjo. Jeigu prieš mėnesį buvo beveik 24 proc., dabar – beveik 32 proc. 

Kitaip sakant, didelė dalis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ šalininkų kol kas neperėjo prie kitų partijų. Gal tik vienas, kitas“, – Eltai teigė R. Ališauskienė. 

Sociologė: demokratų rinkėjams – šokas, bet atsitiesti įmanoma

Anot R. Ališauskienės, teisėsaugos dėmesio centre atsidūrusio S. Skvernelio reitingų kritimas – įprastas reiškinys. Sociologės teigimu, net jei dalis visuomenės teigia tokioms istorijoms neteikianti didelės reikšmės, nuolatinis informacinis fonas daro įtaką gyventojų nuomonei.

„Jei žmonės ir sako, kad jiems nelabai svarbu, bet vis tiek, jie nuolat girdi tuos aptarinėjamus dalykus (apie S. Skvernelį – ELTA) ir tai veikia jų nuomonę“, – kalbėjo sociologė. 

R. Ališauskienė taip pat pažymi, kad ir demokratų reitingų kritimas neturėtų stebinti. Nors S. Skvernelis pasitraukė iš partijos pirmininko pareigų ir šiuo metu jai laikinai vadovauja V. Sinkevičius, ilgą laiką S. Skvernelis buvo pagrindinis politinės jėgos veidas, todėl jo reputacijai tenkantys smūgiai atsiliepia ir partijai.

Vis dėlo, anot sociologės, partijos reitingų ateitis nemaža dalimi priklauso nuo to, kaip ji pati reaguos į situaciją. R. Ališauskienė pateikia Liberalų sąjūdžio pavyzdį. 

„Tai labai priklauso nuo pačios partijos elgesio. Yra buvę atvejų, kai pirma reakcija sumažino šalininkų skaičių ir tendencijos nuvilia, bet jeigu partija profesionaliai, gerai komunikuoja bei rodo, kad tai nėra visos partijos problema, o tik atskirų narių, atsigavimas visai įmanomas“, – tikino ji. 

„Turėjome pavyzdį su Liberalų sąjūdžiu, kai pirmininkas buvo Eligijus Masiulis (…) ir kai pirmininke tapo V. Čmilytė-Nielsen, liberalai atsistatė“, – pabrėžė ji. 

Apklausa vyko 2026 m. balandžio 23 – gegužės 7 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 111 atrankos taškų. 

Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1proc.