Apsaugos nuo smurto srityje dirbančios organizacijos: dėl Stambulo konvencijos Konstitucinis Teismas šiandien padėjo visus taškus ant „i“

„Dažnai girdime, kad Stambulo konvencijos ratifikuoti nereikia, nes sistemą mes jau turime – kam išradinėti dviratį iš naujo? Bėda ta, kad mūsų dviratis nevažiuoja.

Nors tobulėjame atpažindami fizinį smurtą, vis dažniau identifikuojame ir psichologinį, tačiau ekonominis ir seksualinis smurtas vis tiek kažkur „pradingsta“.

Negalime sau leisti ignoruoti Stambulo konvencijos. Ratifikuokime ją ir kurkime nuoseklią, Konvencijos reikalavimus atitinkančią sistemą – nuo švietimo sistemos iki medicinos ir baudžiamojo proceso.

Privalome užtikrinti specializuotą pagalbą, orientuotą į nukentėjusiąją“, – sako Moterų informacijos centro programų vadovė Dovilė Masalskienė.

Moterų informacijos centras dvylika metų teikia pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems žmonėms Vilniaus regione. Vien 2022 m. šis Centras suteikė pagalbą daugiau nei 1300 nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių žmonių.  

Jai antrina ir Lietuvos negalios organizacijų forumo advokacijos vadovė Simona Aginskaitė. Anot jos, Stambulo konvencija numato priemones, kurios iš esmės mažintų smurto artimoje aplinkoje prieš moteris su negalia riziką.

„Pradedant nuo prevencijos, kuri iki šiol nepasiekia skirtingas negalias turinčių moterų, baigiant elementariu pagalbos paslaugų prieinamumu, pavyzdžiui, galimybe gauti pagalbą gestų ar lengvai suprantama kalba.

Ypač svarbu, kad Konvencija reikalauja naikinti priežastis, lemiančias moterų pažeidžiamumą. Moterų su negalia situacijoje tai pirmiausiai savarankiškumą užtikrinančios paslaugos, be kurių jos yra paliekamos artimos aplinkos įkaitėmis“, – S. Aginskaitė.

Lietuvos negalios organizacijų forumas vienija šešiolika negalios organizacijų, nuo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos iki Lietuvos paralimpinio komiteto.

„Mūsų nariams ypač apmaudu, kad toks svarbus ir bendruomenei reikalingas dokumentas tapo politinių manipuliacijų ir visuomenės priešinimo objektu“, – apgailestauja S. Aginskaitė. 

Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją Konstitucinis teismas yra institucija, kuri teikia išvadą, ar tarptautinės sutartys neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

2023 m. didelė grupė nevyriausybinių organizacijų kreipėsi į Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen bei kitus Seimo narius, prašydama kreiptis į Konstitucinį Teismą ir atsakyti visuomenei į klausimą, ar Stambulo konvencijoje numatytos sąvokos bei kovos su smurtu priemonės neprieštarauja LR Konstitucijai. Tokie nuogąstavimai kelti konvencijai oponuojančių grupių.

„Konstitucinio Teismo išvados yra galutinės ir sudeda visus taškus ant „i“. Apibendrintai sakant, šiandien Teismas pasakė du esminius dalykus: pirma, kad Stambulo konvencija gina smurtą patiriančias moteris, vaikus ir visus smurtą patiriančius žmones. Antra, kad Stambulo konvencija neprieštarauja LR Konstitucijai.

Seimo nariai turi pagaliau apsispręsti, ar sisteminė moterų, vaikų ir visų žmonių, patiriančių smurtą, apsauga, jiems yra svarbi? Ar vis dėlto Seimo nariai ir toliau aukos šių žmonių likimus politiniams dividendams iš suklaidintų rinkėjų rinktis.

Linkėčiau Seimui, ypač tai daliai, kuriai rūpi žmogaus teisių apsauga, pagaliau parodyti stuburą ir ratifikuoti konvenciją“, – sako Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė.

Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo, sutrumpintai vadinama Stambulo konvencija, yra tarptautinė sutartis, kuri įpareigoja valstybes kovoti su smurtu prieš moteris ir vaikus.

Konvenciją ratifikavo 38 iš 46 Europos Tarybos narių.

Praėjusių metų rudenį konvenciją ratifikavo ir Latvijos parlamentas. Tarp neratifikavusių valstybių išlieka tokios šalys kaip Armėnija, Azerbaidžanas, Bulgarija, Vengrija ir kt.

Lietuva Stambulo konvenciją pasirašė 2013 m., tačiau tam, kad ji įsigaliotų, ją privalo ratifikuoti Seimas.