Šiuo metu, neskaitant 1435 mm linijos Kaunas–Lenkijos siena, 1435 mm standarto infrastruktūra yra trūkstama grandis visavertei Baltijos šalių integracijai į Europos Sąjungos (ES) geležinkelių transporto rinką.
Standartinės vėžės geležinkeliai sudaro sąlygas gabenti karinę įrangą ir karius per sienas, nekeičiant vėžės pločio, kas užima laiko ir yra sudėtinga logistiniu požiūriu. Geležinkelio infrastruktūros standartizavimas padidins ES gebėjimą reaguoti į grėsmes saugumui ir sustiprins pažeidžiamus regionus.
Apskaičiuotos naudos
Karinis mobilumas – greitas ir efektyvus karinių pajėgų ir įrangos perkėlimas iš vieno regiono į kitą – yra svarbus gynybos strategijos bei operacinės parengties aspektas, ypač tarptautinių aljansų kontekste.
Tai apima transporto infrastruktūrą (geležinkelius, kelius, uostus ar aerodromus), reguliavimo sistemas ir koordinavimo mechanizmus, kurie leidžia greitai dislokuoti pajėgas.
Karinis mobilumas ypač reikšmingas krizių metu arba reaguojant į galimas grėsmes. „Rail Baltica“ užtikrins standartizuotą, didelio pralaidumo maršrutą kariniam transportui.
Greitojo geležinkelio infrastruktūra bus pritaikyta sunkiajai karinei įrangai, pavyzdžiui, tankams ir šarvuotosioms transporto priemonėms, kurias sudėtinga gabenti keliais.
Pasak LTG grupės generalinio direktoriaus Egidijaus Lazausko, naujausioje „Rail Baltica“ kaštų-naudos analizėje įvertinta, kuo projektas naudingas dabartiniame geopolitiniame kontekste.
„Analizėje apskaičiuota, kad taikos metu „Rail Baltica“ galėtų pakeisti 7 km karinės technikos koloną vienu 40 vagonų traukiniu. Joje taip pat suskaičiuota, kad ginkluotų konfliktų atveju per vieną dieną iš Baltijos šalių sostinių į Lenkiją būtų galima evakuoti iki 143 tūkst. žmonių.
Išsiplėtusiame Transeuropiniame transporto tinkle „Rail Baltica“ taps svarbiu žingsniu pereinant prie standartizuotos geležinkelių infrastruktūros visoje Europoje“, – kalbėjo E. Lazauskas.
Vysto paslaugas NATO sąjungininkams
1435 mm „Rail Baltica“ linija bus prijungta prie 1520 mm vėžėje vykdomų paslaugų, kurios Lietuvoje pradėtos vystyti dar iki karo Ukrainoje pradžios 2022 m.
Geležinkeliais krovinius vežantiems NATO sąjungininkams buvo sukurti specialūs procesai, priemonės ir pareigybės asmenų, koordinuojančių karinių traukinių judėjimą Baltijos valstybėse.
Sukurti ir modifikuoti geležinkelio riedmenys ir infrastruktūros objektai, leidžiantys greičiau bei patogiau tvirtinti ir gabenti NATO krovinius geležinkeliu. Juos aptarnauja mobilios brigados, kurios gali dirbti ne tik geležinkelio stotyse, bet ir tvirtinant krovinius kituose objektuose – kariniuose laivuose, uostuose ar karinėse teritorijose.
Kaune (Palemone) projektuojama ir įgyvendinama dvigubos paskirties 1520 mm ir 1435 mm vėžės krovos infrastruktūra, kuri leis priimti reikšmingus NATO karinių krovinių srautus, atvykstančius europine vėže bei perkrauti juos ant plačiosios vėžės transportavimui į Latviją bei Estiją.
Tai bus didžiausias dvigubos paskirties terminalas Baltijos šalyse.
Išvysčius infrastruktūrą Palemone bus palengvintas ir susisiekimas su Rūdininkų poligonu, kuriame planuojama dislokuoti Vokietijos brigadą.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną.
Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą