Pasak jo, jauni žmonės geba geriau atpažinti įtartiną turinį, nes su juo savo gyvenime susidūrė labai anksti.
„Mano nuomone, mes per daug kalbame apie jaunimo ir per mažai - apie suaugusiųjų švietimą, nes Z kartai priskiriami žmonės yra gimę skaitmeniniais laikais ir turi žymiai geresnį supratimą apie socialinius tinklus, kurie yra pirmoji jų žiniasklaida.
Jie tuos nusivylimus, nesąmones arba netikras naujienas, susidūrę su jomis labai anksti savo gyvenime, atpažįsta daug geriau“, - tyrimą apie jaunimo santykį su žiniasklaida vykdančiam „Vakarų ekspresui“ sakė M. Katkus.
Kas ką turėtų mokyti?
Norint įsitikinti, kad jaunimas geriau orientuojasi tarp socialiniuose tinkluose platinamos informacijos, užtenka palyginti jaunuolių ir vyresnių žmonių atsakymus į tuos pačius klausimus, teigia M. Katkus.
„Jeigu jaunimo paklaustumėte apie tai, kas vyksta socialiniuose tinkluose ir palygintumėte jo atsakymus su, pavyzdžiui, labiau pažeidžiamų šiuo atžvilgiu žmonių - 50 metų ir vyresnių - atsakymais, tai suprastumėte, kad jaunimas yra labiau išsilavinęs ir daug geriau viską supranta, geba atskirti netikras naujienas kurs kas anksčiau ir efektyviau“, - kalbėjo M. Katkus.
Jis svarsto, kad jaunimas galėtų mokyti vyresniuosius, o ne atvirkščiai.
„Ši karta yra labai išprususi dalykuose, kur mes dar tik pradedame aiškintis. O su tokiu supratimu bandyti jaunajai kartai aiškinti tai, ką jie supranta geriau už mus, yra rizikinga.
Manau, kad programa, pagal kurią paaugliai mokytų suaugusius žmones, būtų daug efektyvesnė nei ta, kur suaugusieji aiškina paaugliams apie socialinius tinklus.
Dirbtinio intelekto eroje jaunimas taip pat turi žymiai geresnius gebėjimus prisitaikyti prie labai greitai kintančio pasaulio“, - teigia „Repsense“ kūrėjas.
Be kita ko, „Repsense“ analizuoja žiniasklaidą, socialinius tinklus ir gali atpažinti tam tikrus naratyvus, jų sklaidą, matuoti jų įtaką visuomenei.
Kartų skirtumai
M. Katkaus teigimu, vyresni žmonės yra labiau linkę žiūrėti televizorių, tuo metu didžioji dauguma jaunimo informaciją gauna iš socialinių tinklų - šie kanalai yra labai skirtingi.
„ Televizija mus moko surežisuoto gyvenimo būdo, tai formatas, kur turinį kažkas režisuoja, redaguoja ir tada leidžia į eterį, tai profesionali žiniasklaida.
Tai, kas vyksta socialiniuose tinkluose - neprofesionalu“, - sako jis.
Jaunuoliai iki 24 metų taip pat rečiau lankosi naujienų portaluose, iš viso neklauso radijo, neskaito laikraščių, bet labai mėgsta tinklalaides - jos klausomos keliaujant ar bet kada, kai žmogus turi laisvo laiko.
Apskritai, apie 65 poc. pirminio naujienų šaltinio yra internete esantis vaizdo įrašas - „Tik tok“, „Instagram“ ar „Youtube“. Tai gali būti ir naujienų laidos įrašas, ir draugo pasakojimas apie jo politikos supratimą.
M. Katkus sako, kad pasikeitęs jaunimo santykis su tradicine žiniasklaida yra natūralus reiškinys: „Tai natūralu, nes kiekviena karta užauga su tam tikra žiniasklaida.“
Lietuvą jis vadina socialinių tinklų šalimi, nes jie paplitę tarp visų amžiaus grupių gyventojų - tai parodė rinkos tyrimų ir įžvalgų duomenų rinkimo paslaugų teikėjos „Nordstat“ privačiu užsakymu atliktas tyrimas.
„Lietuva yra socialinių tinklų šalis: „Facebook“ naudoja apie 50 proc., „Youtube“ - apie 30 proc., „Instagram“ - apie 35 proc. ir „Tik tok“ - apie 25 proc. gyventojų, o tarp jaunimo šios proporcijos yra dar didesnės.
Esminis skirtumas nuo kitų kartų - jaunimas socialinius tinklus naudoja kur kas intensyviau, juose praleidžiamo laiko kiekis yra didesnis nei vyresnių žmonių“, - sakė M. Katkus.
Jis sutinka, kad tokie jaunimo įpročiai kelia grėsmę net ir žinant, kad ši visuomenės grupė yra gana gerai perpratusi socialinių tinklų veikimą.
„Nesakau, kad tame nėra problemų, juk yra normalizuojamas tam tikras elgesys, kuris yra neteisingas ir tą sritį būtina labai intensyviai stebėti, suprasti, kas vyksta socialiniuose tinkluose ir kaip tos naujovės keičia jaunimo požiūrį.
16-18 metų formuojasi ne tik žmonių skonis muzikai, maistui ir kitiems dalykams, bet ir požiūris į žiniasklaidos veikimą“, - „Vakarų ekspresui“ teigė M. Katkus.
Anot jo, jaunimas gyvena tokioje erdvėje, kur žinios yra žymiai greitesnės, jos yra pateikiamos vaizdo įrašais, jos labiau matomos, vadinamąją Z kartą taip pat vienija tam tikri kodai - žodžiai su slapta reikšme, nauju pokštu, tendencija, formuluote. Vienas iš tokių pavyzdžių - visame pasaulyje išpopuliarėjęs „six seven“, kurį paaiškinti ir suprasti reikia tam tikro konteksto, tai greičiau pajaučiama, o ne suprantama.
„Bandydami aiškintis, kaip tai veikia žmogaus požiūrį, mes tyrėme labai daug „Tik tok“ ir „Instagram“ įrašų“, - sako M. Katkus.
Agresyvusis „Tik tok“
„Repsense“ kūrėjas įvertino populiariausius socialinius tinklus ir jų ypatybes.
Jo teigimu, „Facebook“ pakankamai gerai atspindi viešumoje dominuojančius naratyvus, jis - tarsi jungiamoji dalis, kurioje susijungia tradicinė žiniasklaida ir kitas turinys, o kiti socialiniai tinklai nuo jos yra gana gerai nutolę.
„Instagram“, anot M. Katkaus, yra mažiausiai politinė platforma, ten vyrauja gyvenimo būdo, pramoginis turinys, labai daug influencerių reklamos. Jis labiau populiarus tarp 25-35 metų vartotojų, tarp vyresnių jo naudojimas smarkiai krenta.
Tuo metu „Youtube“ yra žiūrimas vienodai tarp visų amžiaus grupių, jis yra skirtas ilgesniam turiniui, nors turi ir trumpųjų įrašų platformą.
„Iš esmės tai labiausiai į televiziją panašus socialinis tinklas. Tinklalaidžių ir interneto televizijų fenomenas Lietuvoje yra labai ryškus. Turinys tam tikra prasme dubliuoja nacionalines televizijas - ir tiriamoji žurnalistika, ir kelionių žurnalai, muzika, ir pramogos, ir daug politikos, antisisteminiais save vadinantys kanalai. Tai televizijos pakaitalas, jame žmonės praleidžia labai daug laiko“, - kalbėjo M. Katkus.
„Tik tok“ auditorija yra jaunesnė, jis yra visur, kur „aštru“ - juokai, patyčios, gyvenimo būdas, „trenktų“ ir net į nusikalstamumą ar ekstremizmą linkusių žmonių pasirodymai: jame daug laiko praleidžia jauni ir aktyvūs žmonės, skleidžiantys labai daug informacijos.
„Tai irgi labai politiškas kanalas. Primenu, kad Lietuvos valstybė tarnautojams buvo uždraudusi naudoti šį kanalą. Jame yra nemažai antilietuviško, prorusiško turinio.
Bet vartotojas - ne tik jaunimas.
„Tik tok“, kaip ir „Telegram“ vartojime yra aktyvūs iki 50 metų žmonės, tas kanalas yra stipriai augantis, sakoma, kad jis gali pasiekti iki 50 proc. Lietuvos gyventojų“, - teigė M. Katkus.
Jo vertinimu, „Tik tok“ daugeliu atžvilgiu nėra labai atviras tinklas, tačiau su turimais duomenimis tyrimą atlikęs amerikiečių leidinys „New York Time“ paskelbė, kad šiuo socialiniu tinklu pradėjusių naudotis žmonių sesija iš pradžių trunka apie valandą, tie, kurie užsikabina - o jų yra dauguma - jau naudoja „Tik tok“ penkis kartus per savaitę po 2 valandas kasdien.
M. Katkus tai sieja su specifiniu socialinio tinklo algoritmu, kurį jis vadina „agresyviu“.
„Šio tinklo algoritmas yra labai agresyvus, pažiūrėjus vieną įrašą vartotojui siūlomi 25 panašūs.
Kitaip tariant, parinkdamas vartotojui turinį „Tik tok“ algoritmas teikia mažai reikšmės jo ar jo draugų pomėgiams bei įpročiams, tad pažiūrėjus vaizdelį su katinu - siūlys daugiau katinų, pažiūrėjus politiko pasisakymą - siūlys daugiau pasisakymų.
Todėl jo poveikis yra panašesnis į personalizuotą televiziją, o ne socialinį tinklą“, - sakė „Repsense“ vadovas.
Jis sakė pastebintis požymių, kad ir kituose socialiniuose tinkluose algoritmai pradeda elgtis panašiai, tačiau jų agresyvumo su „Tik tok“ lyginti negalima.
O dėl veikimo būdo „Tik tok“ yra išskirtinai įtakingas per politinius rinkimus, sako M. Katkus.
Manipuliacija: kaip tai veikia?
Analizuojant „Tik tok“, jo turinį ir sklaidą taip pat pastebėta, kad skirtingose šalyse skyrėsi platinami naratyvai.
„Tos mobilizuojančios iniciatyvos, kurio vyko per „Tik tok“, nebuvo susijusios vien tik su jaunimu. Pavyzdžiui, Eduardo Vaitkaus prezidento rinkimų kampanija, kurioje šis socialinis tinklas Lietuvoje pirmą kartą suvaidino stiprų vaidmenį šalies politikos komunikacijoje“, - 2024 metų Lietuvos šalies vadovo rinkimus priminė M. Katkus.
Jis taip pat sakė, kad Lietuvos „Tik tok“ galima matyti pasisakymus prieš Kapčiamiesčio poligoną, prieš Vyriausybės legitimumą, atskirų politikų užsipuolimą, narystę NATO vadinimą okupacija.
M. Katkus nekaltina socialinio tinklo nesąžininga veikla, bet teigia, jog prorusiškų naratyvų „Repsense“ užfiksavo ir vykstant rinkimams kitose Europos šalyse.
„Faktas tas, kad „Tik tok“ dėl savo prigimties yra labai nesunkiai manipuliuojantis, atrodo, kad pats tinklas dėl to nieko nedaro. Negaliu jo įtarti dėl kokių nors nesąžiningos veiklos, bet visi mūsų tyrimai rodė, kad Vengrijoje, Moldovoje, Armėnijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Vokietijoje rinkiminiu laikotarpiu prorusiškų naratyvų proporcija šiame kanale buvo milžiniška, nors žinutės buvo skirtingos.
Armėnijoje buvo bandymų sakyti, kad rinkimai nėra legitimūs ir žmonės buvo raginami neiti balsuoti taip siekiant sukelti abejones tarp jaunų žmonių, kurie pasisako už proeuropietišką Nikolą Pašinianą. Vokietijos „Tik tok“ vyravo tema, kad Rusija yra racionalus partneris, pyktis su ja nereikia. Moldovoje - kad NATO su Rumunija priešakyje ketina užgrobti šalį“, - pasakojo M. Katkus.
Pastebėta, kad visose šalyse nesiskiria tik viena: „Kažkas yra suradęs būdą manipuliuoti šio socialinio tinklo algoritmais, o tai padaryti nėra labai sunku - reikia tik sukurti keliolika tūkstančių netikrų paskyrų, kurios imituotų, jog tam tikras turinys yra žiūrimas ir aktualus.“
M. Katkaus teigimu, tokia informacija gali daryti poveikį visuomenėms.
„Tik tok“ ar „Telegram“ turinys pereina į tradicinę žiniasklaidą ir kitus kanalus, tai pakankamai aiškiai koordinuota sistema, kuri neapsiriboja viena platforma - yra aiškūs sklaidos metodai“, - teigia M. Katkus.
„Tik tok“ jis išskiria ir dėl galimybių platinti informaciją žmonėms, kurie ja visiškai nesidomi - pavyzdžiui propaganda, platinama norint sukurti tam tikras nuotaikas visuomenėje.
„Atėjus į „Tik tok“ pažiūrėti kačiukų net nepajusi, kaip žiūri rusiškai kalbančio piliečio svaičiojimus, kad Klaipėdoje laukiami Rusijos laivai: čia tikra situacija.
Ir tai jau nėra dezinformacija, tai yra politinė propaganda, kurios tikslas yra į mūsų galvas įdėti paradigmą keičiančias nuomones, o kitoje socialinio tinklo pusėje esantis žmogus gali net nesusimastyti, kad tai melas ar iškraipyti faktai.
O kai ta informacija patenka į eilinių žmonių ir net politikų galvas, tai jau gali kenkti visuomenės interesams, bandoma sukurti vaizdą, kad dauguma pritaria vieniems ar kitiems naratyvams, nors iš tikrųjų tik sukuriamas toks įspūdis, o tikrovėje gali būti priešingai - tikrai neabejoju, kad Lietuvoje yra nuoširdžiai prorusiškų žmonių, bet jį ne tiek daug, kiek kartais gali atrodyti pagal tam tikrus įrašus ir reakcijas į juos.
Nors ne visos reakcijos yra organiškos“, - kalbėjo M. Katkus.
Neužslėpta rusiška propaganda Europoje ir Lietuvoje jis vadina socialinį tinklą „Telegram“, kuriame informaciją skleidžia šaltiniai, finansavimą gavę iš Rusijos valstybės, o ją perpublikuoja daugybė netikrų paskyrų.
Reikia stebėti, ne drausti
Matant tokį veikimo būdą reikia į jį reaguoti, įsitikinęs M. Katkus: „Reikia nustoti galvoti, kad visi tie įtartini komentarai ar „Tik tok“ paskyros atsirado atsitiktinai.“
Anot jo, dezinformaciją ar prieš visuomenės interesus nukreiptą propagandą kuriančios paskyras galima rasti ir identifikuoti bei imtis prieš jas priemonių, nors šiuo metu tai nevyksta, nes trūksta stebėsenos.
„Mes buvome turbūt vieni pirmųjų pasaulyje, kurie tai technologiškai pradėjo daryti. O tokią stebėseną atliekančių Vyriausybių nėra, nors tai daryti būtina“, - sako M. Katkus.
„Repsense“ vadovas sako, kad norint sukontroliuoti grėsmes visuotinis sekimas nebūtinas, nes žalinga informacija gana aiškiai identifikuojama.
„Stebėti visų paskyrų nebūtina, nereikia masinio sekimo, kaip kažkas bando gąsdinti. Žmonėms paveiki informacija įprastai yra identifikuojama pagal tam tikrus požymius. Tai būtina daryti kontroliuojant ne tik dezinformaciją, bet ir kitus žalingus dalykus, kaip narkotikų, neonacizmo ar antisemitizmo sklaidą, kurie nėra remtini tradicinėse žiniasklaidos priemonėse“, - kalbėjo M. Katkus.
Jo vertinimu, žalingą turinį platinantys socialinių tinklų vartotojai jaučiasi užtikrinčiau nei tradicinė žiniasklaida, kuri labai aiškiai žino jos veiklą reguliuojančius įstatymus ir atsakomybę.
„Deja, ginant žiniasklaidos laisvę, kartais sukuriama visiška tolerancija dezinformacijos skleidėjams, jie aiškiai neatskiriami nuo žurnalistų“, - sako M. Katkus.
Žalingas turinys taip pat aiškiai atskiriamas nuo nuomonės, teigia jis.
„Neturiu nieko prieš žmones, kurie turi absoliučiai skirtingą nuomonę - tol, kol ji originali, reikia ją gerbti ir nebandyti cenzūruoti, bet kai nuomonės pradeda staiga kartotis, pasimato koordinuoti tinklai, siekiantys įtakos, tada tai jau ne nuomonė, o manipuliacija“, - kalbėjo M. Katkus.
Grėsmė ne tik jaunimui
Socialiniuose tinkluose pastebint turinį, kuris gali būti skirtas piktiems kėslams, tokia informacija gali suklaidinti ne tik jauniausią auditoriją, sako „Repsense“ vadovas.
„Aš labiau jaudinčiausi ne dėl aštuoniolikmečių, o dėl žmonių, kurie laiko save antisisteminiais - jų yra visame pasaulyje ir gana nemažai, vertinant įvairiais skaičiavimais, gali būti nuo 20 iki 30 procentų. Tai žmonės, kurie nebalsuoja, iš principo nusiteikę prieš valdžią, nebalsuoja, nesupranta valstybės valdymo principų ir jų negerbia, neturi aiškių politinių nuostatų, yra pakankamai prastai informuoti.
Juos tikrai galima labai nesunkiai suklaidinti - tai yra didžiausias pavojus“, - kalbėjo M. Katkus.
Anot jo, tokie žmonės įprastai nepasitiki tradicine žiniasklaida ir informacijos ieško kitur, socialiniuose tinkluose, o tai yra labai pavojingas procesas, nes auga potenciali dezinformacijos ir propagandos skleidėjų auditorija, kuri išplečia siūlomą naratyvą.
O sumanytojams belieka tuo pasinaudoti.
„Taip galima ne tik manipuliuoti balsavimu - yra ir baisesnių pavyzdžių, kai žmonės verbuojami teroristiniams išpuoliams, o tokiu atveju informacinis karas keičia formą, jis tampa tikru karu“, - teigia M. Katkus.
Suklaidintus žmones jis vadina dideliu praradimu valstybei ir ragina juos saugoti nuo priešiškos informacijos.
„Kiekvienas žmogus, kuris pradeda balsuoti prieš mūsų Konstitucijoje sutartą valstybės interesą, jis yra praradimas mūsų visuomenei. Ir dėl to tokius žmones reikia saugoti nuo priešiškos informacijos“, - sako M. Katkus.
PIRMA TYRIMO DALIS: Ar egzistuoja į jaunimą nutaikyta dezinformacija, jeigu taip - kodėl?
ANTRA TYRIMO DALIS: Psichologė: jaunuoliai kartais saugomi nuo žinių
TREČIA TYRIMO DALIS: Jaunosios kartos fenomenas: naujienų neieško, laukia, kol jos ateis
KETVIRTA TYRIMO DALIS: Su telefonu rankose užaugusi karta dezinformaciją atpažįsta ne visada
Šis straipsnis yra dalis Medijų rėmimo fondo finansuojamo tyrimo Jaunosios kartos žinių informacijos kanalai: pasirinkimas, motyvai, pranašumai, trūkumai, rekomendacijos“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą