Su telefonu rankose užaugusi karta dezinformaciją atpažįsta ne visada

„Ši karta jau užaugusi su telefonu rankose, jaučiasi skaitmeninės erdvės dalimi, jų pasitikėjimas savo įgūdžiais yra aukštesnis. Tačiau tyrimai rodo, kad jaunimui duodant vertinti informaciją ir nustatyti, kur ji patikima, o kur ne, jaunimui sekasi itin sunkiai.

Ypatingai su užduotimis, kai reikia atskirti - kas yra dezinformacija, o kas - ne“, - „Vakarų ekspresui“ sakė dezinformacijos analizės centro Debunk.org vadovas Viktoras Daukšas.

Manipuliacijų pavojus

© Asmeninio archyvo nuotr.

„Vakarų ekspresas“ aiškinasi, ar jaunoji karta domisi aktualijomis, kaip ir kodėl renkasi informacijos šaltinius, ar ši visuomenės dalis gali būti dezinformacijos skleidėjų taikinys.

Lietuvos ir kitų valstybių viešąją erdvę analizuojančios nevyriausybinės organizacijos vadovas V. Daukšas sako, kad tokių bandymų pastebima.

„Pastebime bandymų nukreipti dezinformacijos srautą į jaunas auditorijas. Pavyzdžiui, socialiniame tinkle „Tik tok“, kurie savo pavadinimais rodo, jog yra skirti jaunimui ir juose skleidžiami melai“, - sako V. Daukšas.

Jo teigimu, tokia informacija gali būti paveiki: „Poveikis yra, ir gana nemažas. Jaunimo pasaulėžiūra formuojama per socialinius tinklus, o ten slypi daug manipuliacijų ir įvairaus nesaugaus turinio, gali pakenkti.“

Be to, dėl socialinių tinklų naudojimo įpročių jaunų žmonių akyse toks turinys gali būti rodomas dažniau nei vyresniems žmonėms.

„Lyginant jaunimo auditoriją su kitomis grupėmis, esminis skirtumas yra tai, kad jaunimas ženkliai daugiau laiko praleidžia socialiniuose tinkluose. Jeigu susiduria su tokiu turiniu, kuris socialiniuose tinkluose dažnai yra nepatikimas, nepatvirtintas ir viešinamas iš atsitiktinių paskyrų, pagal galiojančius algoritmus šis turinys labai lengvai patenka į jų telefonų ekranus. Visame sraute beveik visada pasitaiko klaidinančio ir melagingo turinio“, - aiškina V. Daukšas.

Anot jo, jaunimas vis dažniau socialinius tinklus naudoja informacijai gauti, ir naujienoms sekti, tačiau turinys, o ypač vaizdo įrašai, yra labai sukoncentruotas į emocijas, tačiau mažai dėmesio skiriama faktams.

Būtent tuo ir gali pasinaudoti dezinformacijos skleidėjai, sako V. Daukšas.

„Algoritmas yra suprogramuotas dėmesio išlaikymui platformoje, tam kad būtų parodyta kuo daugiau reklamos. Tad jeigu yra daugiau emocingo - ir gerų, ir blogų emocijų keliančio turinio, tai tokį jis ir siūlys vartotojui.

Dezinformacijos skleidėjai tai gali išnaudoti skleisdami turinį, kuris supriešina, kelia pyktį. Ir tokiu atveju atsiranda pažeidžiamumas“, - kalba jis.

Tad kyla klausimas - ar jaunimas geba tokį turinį tinkamai įvertinti?

Ar moka atpažinti?

Debunk.org vadovas sako, kad su telefonu rankose užaugę jaunuoliai pasitiki savo įgūdžiais ir mano, jog gali atpažinti klaidinantį turinį, bet tyrimai rodo ką kita - pateikiant vertinti informaciją jaunuoliams sunku nustatyti, kur ji patikima, o kur ne, kur dezinformacija, o kur - tiesa.

„Yra daug metodų atlikti tokius patikrinimus - per edukaciją mokyklose, universitetuose. Lietuva čia dar nėra toli pažengusi, todėl daug kas vyksta pasitelkiant neformalųjį ugdymą: kasmet organizuojame dezinformacijos egzaminą, į kurį prisijungia keli tūkstančiai moksleivių“, - sako V. Daukšas.

Dėl to, pasak jo, jaunimą būtina šviesti, o dezinformacijos analizės centras tai ir daro.

„Siūlome mokymus internete, šiuo metu populiariausia programa yra „Infoskydas“ - nemokamas 45 minučių kursas internete, jį gali baigti bet kuris panorėjęs žmogus, 2026 metų gegužę baigusiųjų buvo apie 3 tūkstančius.

Esame taikę vadinamąją „vakcinos teoriją“, kuri skelbia, kad jeigu žmonės žaidžia žaidimus ir mokosi atpažinti dezinformaciją, tai jie tokiu būdu gauna įgūdžius ją atpažinti.
https://www.debunk.org/lt/get-bad-news-game-lietuviskai

Naudojami įvairūs medijų raštingumo metodai, jie tobulėja ir dėl to, kad Kremlius ar kiti autoritariniai režimai nuolat ieško naujų kampų kaip mus atakuoti.

Jeigu yra dirbtinio intelekto sukurtas vaizdo įrašas, tai jis gali pralinksminti, smagus žiūrėti, bet jis gali būti ir žalingas, jeigu į jį pridedama manipuliatyvios informacijos, gilioji klastotė („deep fake“) - ji gali sudaryti įspūdį, jog tikras žmogus sako tai, ko jis iš tikrųjų nesakė. Arba sakė, bet kitame kontekste“, - vardijo nevyriausybinės organizacijos vadovas.

Netikrų naujienų nėra

V. Daukšas taip pat sako, kad visuomenėje paplitę terminai „fake news“  ar „netikra naujiena“ yra nenaudotini.

„Jis pats iš savęs neteisingas.

Tikros naujienos yra skirtos informuoti piliečius, kad jie galėtų savarankiškai priimti sprendimus ir suprasti esamą situaciją.

Tuo tarpu dezinformacija yra skirta manipuliuoti, tokiu būdu apsunkinant galimybę įvertinti realią situaciją objektyviai, padaryti neaiškią arba iškraipytą, ir žinoma, su tikslu iš to išgauti naudos.

Gali būti ir turinio, kuris yra skirtas manipuliuoti visuomene, viešąja nuomone. Sukčiai naudoja tam tikrą socialinę inžineriją, bando žmones įvilioti į visokias pinkles ir juos pagauti.

Dezinformacijos rengėjai visuomenę bando suklaidinti, sukiršinti, supykdyti“, - kalbėjo Debunk.org vadovas.

Siekiant išvengti tokio poveikio žmonėms jis pataria atidžiai vertinti informaciją - ne tik turinį, bet ir kontekstą.

„Visada reikia šiek tiek giliau tyrinėti kiekvieną turinį, aiškintis kontekstą, įvertinti šaltinį: nežinant šaltinio neįmanoma informacijos tiksliai įvertinti, o pametus kontekstą labai lengva suklysti.

Reikia vertinti tris dalykus: šaltinį, turinį - skleidžiamus naratyvus ar žinutes - ir kontekstą“, - teigė V. Daukšas.

PIRMA TYRIMO DALIS: Ar egzistuoja į jaunimą nutaikyta dezinformacija, jeigu taip - kodėl?

ANTRA TYRIMO DALIS: Psichologė: jaunuoliai kartais saugomi nuo žinių

TREČIA TYRIMO DALIS: Jaunosios kartos fenomenas: naujienų neieško, laukia, kol jos ateis

Šis straipsnis yra dalis Medijų rėmimo fondo finansuojamo tyrimo Jaunosios kartos žinių informacijos kanalai: pasirinkimas, motyvai, pranašumai, trūkumai, rekomendacijos“