Artėjame prie išėjimo į pensiją 65-erių: kitąmet ilgės būtinasis stažas

Ilgėja ir būtinasis stažas

Senatvės pensiją sudaro bendroji ir individualioji dalis, o pensijos dydį lemia: per visą karjerą sukauptas stažas, bazinės pensijos rodiklis, apskaitos vienetų (taškų) suma ir jų vertė tais metais, kai išeinama į pensiją. Bazinės pensijos dydis ir taško vertė kasmet indeksuojami, skelbia „Sodra“.

Kad galėtų gauti senatvės pensiją, žmogus turi būti pasiekęs pensinį amžių ir sukaupęs bent minimalų darbo stažą – 15 metų, nuo 2022 metų tai garantuoja nesumažintą bendrąją pensijos dalį, kuri yra 269,77 Eur (nuo 2024 metų tai yra bazinis pensijos dydis). Neįgijęs 15 metų stažo asmuo neturi teisės gauti senatvės pensijos.

Būtinasis stažas senatvės pensijai pradėtas didinti nuo 2018 metų, tuomet jis pailgėjo iki 30,5 metų (1999–2017 metais buvo 30 metų). 2027 metais jis sieks 35 metus:

Nepopuliari tema: pensinio amžiaus vėlinimas

Demografijos problemoms toliau darant spaudimą pensijų sistemai, prieš kurį laiką buvo kilę kalbų apie pensinio amžiaus vėlinimą. 

Tačiau Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka „Delfi“ komentuoja, kad Lietuvoje esminė problema šiame kontekste – prasta žmonių sveikata.

„Sveiko gyvenimo trukmė labai trumpa, sergamumas didelis, paplitęs neįgalumas, mūsų darbo rinkoje sąlygos yra labai sunkios, streso daug ir dirbančių sveikata prasta. 

Todėl kalbėti apie tai, kad galėtume toliau vėlinti pensinį amžių, (negalima – red.), nes tiesiog reikia palikti žmonėms kažkiek pagyventi ir po darbingo laikotarpio“, – „Delfi“ televizijos laidoje „Verslo tema“ kalbėjo R. Lazutka.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė komentavo, kad reikia užtikrinti sistemą, kurioje žmogus, išdirbęs tam tikrą metų skaičių, „pavyzdžiui, jeigu sutartume, 40 metų, – turėtų teisę ilsėtis ir skirti laiko sau“.

„Ir galėtų išgyventi iš to, ką uždirbo ir įmokėjo mokesčius. Tad jokiu būdu negalime pritaikyti sistemos prie nuolatos dirbančio žmogaus. Ir čia turime atskirti du dalykus: turime tam tikrą grupę darbuotojų, kurie net ir išėję į pensiją nori toliau dirbti ir save realizuoti, ir turime jiems suteikti tokias galimybes, įvesdami tam tikras apsaugas“, – sako I. Ruginienė.

Bet ji pabrėžia, kad yra daug žmonių, kurie dėl prarastos sveikatos ar dėl kitų priežasčių nori tiesiog ilsėtis.

Profesorius R. Lazutka lapkritį Trišalėje taryboje pristatė kitokį pensijų skaičiavimo būdą – virtualių sąskaitų pensijų sistemą, – kai atsižvelgiama į gyvenimo trukmę, o dirbantys žmonės mato ne sukauptus taškus, bet eurus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) skelbė, kad kitąmet vidutiniškai pensijų didėjimas sieks 12 proc. Vidutinė senatvės pensija nuo 2025 metų pradžios ūgtels apie 73 eurais ir pasieks 673 eurus, o vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, augs 81 euru ir pasieks 721 eurą.

2024 metų rugpjūčio mėnesio duomenimis, Lietuvoje yra apie 623 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 7,8 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų.