Atėjo su svajone atgauti Sporto rūmus, išėjo su viltimi

Juose buvo pašarvoti 1991 metų Sausio 13 dienos didvyriai, čia dvi dienas vyko atsisveikinimas su jais: šaltyje buvo nutįsusios didžiulės eilės tėvynainių, norinčių išreikšti pagarbą ir mintimis prisiekti sergėti jų atminimą kartų kartoms.

Nuotoliu į susirinkusius kreipėsi Sąjūdžio pirmeivis, ką tik išėjusios knygos „Tikra Sąjūdžio istorija" autorius Arvydas Juozaitis.

Jis priminė, kad Sporto rūmai yra simbolinė tautos ir valstybės vieta, kurias okupantai ir piktavaliai paprastai stengiasi sunaikinti pirmiausia.

Be šios vietos, jo nuomone, Lietuvos istorija nebūtų pilna: iš čia 1988 metų spalio 22-23 dienomis, vykstant Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamajam suvažiavimui, sklido Lietuvos atsinaujinimo jėga, energija ir šviesa.

A.Juozaitis linkėjo sutelkti jėgas, kad Sporto rūmai, kaip gyvas pamatinis akmuo būtų išsaugotas Amžinosios Lietuvos istorijoje.

Sueigoje buvo pristatytas Vilniaus sporto ir koncertų rūmų rekonstrukcijos projektas, kurį parengė trys įmonės: „Archimenai", „Vilniaus architektūros studija" ir šviesaus atminimo architekto Sigito Kuncevičiaus projektavimo įmonė, kartu su paveldosaugos specialiste Marija Nemuniene atstovavusi visą rekonstrukcijos koncepciją ir architektūrą.

Pagal šią koncepciją Sporto rūmai turėjo tapti Kongresų ir kultūros centru.

Priminsime, kad 2019 metų gruodį Turto banko, Lietuvos žydų bendruomenės, Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto atstovai pritarė techniniam Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos bei rūmų pritaikymo konferencijoms (kongresams) projektui, po metų kitų buvo gauti visi reikalingi leidimai ir teliko skelbti rangovo konkursą, bet padėtis visiškai pasikeitė, kai Sauliaus Skvernelio vyriausybę pakeitė konservatorių ministrų kabinetas.

Premjerės Ingridos Šimonytės valia buvo sukurta darbo grupė, jai vadovavo Arūnas Gelūnas, kurios parengta koncepcija pavertė druzgais praktiškai nuo 2008 metų architekto Sigito Kuncevičiaus ir jo komandos nuveiktą darbą.

Pagal naują koncepciją Sporto rūmai turėjo tapti žydų muziejumi.

Pernai rekonstrukcijos projekto kūrėjas architektas Sigitas Kuncevičius „Vakaro žinioms teigė, kad daugiasluoksnės šio objekto istorijos negalima sutraukti iki vieno aspekto ir paversti vien memorialu žydų kapinėms.

„Mūsų projektinė koncepcija numato atspindėti ne vieną sluoksnį, - pasakojo jis, - juk iki žydų senųjų kapinių, ten buvo Basųjų karmelitų kapinės ir vienuolynas (kažkiek su šita teritorija lietėsi), paskui, pardavus kapines caro valdžiai, čia buvo gynybiniai įtvirtinimai, XX amžiuje radosi įspūdingas medinis paminklas Adomui Mickevičiui, kuris gaisro metu sunyko, galų gale sovietiniu laikotarpiu Sporto rūmuose vyko pagrindiniai kultūriniai renginiai ir svarbiausias dalykas - čia įvyko pagrindinis Sąjūdžio suvažiavimas ir buvo pašarvotos Sausio 13-osios aukos".

Dideles pastangas grąžinti rūmus tautai dėjo istorijos tyrinėtojas ir istorinės atminties žadintojas Vilius Kavaliauskas, kurio nuopelnai saugant ir įpaminklinant Lietuvos istorinę praeitį nenuginčijami.

Jam pavyko radus visuomenės pritarimą ir sutelkus bendraminčius įtikinti premjerą Gintautą Palucką ištaisyti padėtį, tačiau jo premjeravimas, deja, truko neilgai. Procesas vėl įstrigo nežinioje.

Renginyje dalyvavęs Žydų kultūros paveldo kelio asociacijos vadovas Daumantas Todesas sakė, kad valstybėje turėtų galioti pamatinis susitarimas: jei yra pasirašyti dokumentai, jie turi galioti visoms vyriausybėms.

Pakartojęs, kad dėl Sporto rūmų yra pasirašytas susitarimas, ir jam netekę girdėti apie Lietuvos žydų bendruomenės atšauktą parašą, jis pridūrė: „padorumui reikia drąsos, padorumas be drąsos yra bet kurios valdžios dauguma".

Mintys, kurias išsakė beveik dvi valandas kalbėjusiųjų klausęsis Seimo pirmininkas Juozas Olekas, taip pat nedisonavo su daugumos nuomone - reikia pagaliau atverti rūmus visuomenės reikmėms: 

„Visi, kurie šiandien atėjome čia, matyt, turime vieną svajonę, kad sporto rūmai vėl atvertų duris ir kad mes ten galėtume prisiminti savo tautos istoriją ir jaunystę. .. Mums visiems svarbu, kad projektai,kurie buvo, kad susitarimai, kurie buvo, pagaliau būtų įgyvendinti".

Susirinkimas, kurį, be Viliaus Kavaliausko, organizavo architektai Henrikas Žukauskas ir Augis Gučas, nutarė rekomenduoti vyriausybei „artimiausiu metu priimti aiškų ir vienareikšmį sprendimą dėl valstybei svarbaus objekto - Rūmų rekonstravimo ir įveiklinimo".