Audito komiteto išvados: LRT tarybai siūlo įvertinti, ar vadovė gali tęsti darbus, teiks naujas pataisas

Toks prašymas įrašytas į trečiadienį patvirtintą komiteto sprendimą. Parlamentarai taip pat nurodo, kad teiks naujas LRT įstatymo pataisas, kuriomis sieks stiprinti Tarybos nepriklausomumą.

„(Komitetas nusprendžia – ELTA) prašyti LRT Tarybos įvertinti, ar LRT generalinė direktorė audituojamu laikotarpiu savo pareigas vykdė tinkamai, laikėsi teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir toliau gali eiti pareigas“, – teigiama Audito komiteto sprendime.

Taip pat sprendime nurodoma, kad siekiant stiprinti LRT tarybos vykdomą visuomeninio transliuotojo priežiūrą, Audito komitetas rengs ir Seimui teiks naujas įstatymo pataisas.

Tarp sprendimo punktų – ir raginimas Vyriausybei, Kultūros ministerijai, LRT vadovybei ir Tarybai per 2026 m. įgyvendinti visas atlikto audito rekomendacijas ir iki kitų metų gegužės 8 d. informuoti Seimo komitetus apie procesų eigą.

Už Audito komiteto išvadas balsavo 5 parlamentarai, po vieną Seimo narį susilaikė ir pasisakė prieš.

Prašo tarnybų atlikti papildomus tyrimus

Audito komitetas nutarė kreiptis į papildomas tarnybas dėl naujų tyrimų. Toks sprendimas argumentuojamas tuo, jog Valstybės kontrolės auditas vertino tik dalį atvejų dėl LRT autorinių sutarčių, viešųjų ir programų pirkimų.

Todėl, komiteto sprendimu, Valstybinės darbo inspekcijos prašoma atlikti patikrinimą dėl LRT autorinių ir paslaugų teikimo sutarčių, Valstybinės mokesčių inspekcijos – atlikti LRT mokestinį patikrinimą.

Tuo metu Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) prašoma įvertinti Valstybės kontrolės audite neapžvelgtus 2021–2024 m. laikotarpiu LRT vykdytus pirkimus dėl galimų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų. 

Viešųjų pirkimų tarnybos prašoma sistemiškai įvertinti LRT viešųjų pirkimų valdyseną, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) – įvertinti, ar LRT darbuotojai ir pirkimuose dalyvavę asmenys tinkamai deklaravo viešus ir privačius interesus.

Taip pat sprendime numatytos papildomos užduotys LRT, raginimai visuomeninio transliuotojo Tarybai atidėti naujojo LRT pastato statybas ir pan.

Įstatymo pataisomis siūlo stiprinti LRT tarybos galias

Komitetas balsų dauguma sutarta registruoti naujas LRT įstatymo pataisas. Su pirminiu pakeitimų projektu susipažino ir ELTA.

Dokumente siūloma griežtinti tvarką, kas gali dirbti LRT – numatoma, kad be visuomeninio transliuotojo Tarybos leidimo visuomeninio transliuotojo kanaluose ir interneto svetainėje negalėtų veikti kitos žiniasklaidos priemonės ar jų atstovai.

Taip pat projektu norima nustatyti, kad LRT nebegalėtų skleisti apmokamos reklamos.

Tarp naujų pataisų – ir siūlymas skirti Tarybos veiklai aptarnauti atskirą biurą. Jo darbuotojai būtų tiesiogiai pavaldūs ir atskaitingi LRT tarybai, o biuro veiklos kaštai būtų padengiami iš bendro visuomeninio transliuotojo biudžeto.

Projekte įrašytos ir kitos papildomos LRT tarybos funkcijos. Pavyzdžiui, numatoma, kad Taryba tvirtina LRT redakcinę, privatumo ir tvarumo bei kitas politikas, programų sukūrimo ir gamybos paslaugų pirkimo sąlygas.

Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, visuomeninio transliuotojo struktūrą tvirtina generalinis direktorius. Siūloma šią funkciją perduoti Tarybai.

Audito komiteto parengtame projekte taip pat numatoma, kad generalinis direktorius būtų atsakingas už LRT vidaus kontrolės sistemos sukūrimą ir tinkamą funkcionavimą.

Galiausiai, siūloma numatyti, kad LRT darbuotojus į pareigas priima ir iš jų atleidžia generalinis direktorius viešo konkurso ir vidaus atrankos būdu. Jų tvarką, siūloma projekte, nustatytų generalinis direktorius. 

Tačiau LRT tarybos biuro ir Vidaus audito tarnybos darbuotojus priimtų ir atleistų Taryba.

Jeigu Seimas pritartų šioms pataisoms, jos įsigaliotų nuo kitų metų liepos 1 d.

A. Skardžius: naujos pataisos gimė po susitikimų su LRT taryba ir Valstybės kontrole

Komiteto pirmininkas Artūras Skardžius neslėpė, kad pastarosios pataisos gimė po pokalbių su LRT tarybos ir Valstybės kontrolės atstovais.

„Po keleto susitikimų su LRT taryba ir Valstybės kontrole, tai išties ta iniciatyva ir gimė“, – sakė „aušrietis“.

Savo ruožtu opozicijoje dirbantis konservatorius Jurgis Razma ragino komiteto narius neskubėti ir esminius pokyčius numatančias pataisas aptarti su visomis suinteresuotomis grupėmis.

„Siūlau labai spirgantiems iniciatoriams luktelti, neregistruoti to projekto, nusiųsti Medijų tarybai, tai pačiai LRT administracijai, tarybai, žurnalistų organizacijoms – kad jos pareikštų nuomonę ir patys tikrai gavę pataisas įregistruosite kokybiškesnė projektą“, – aiškino konservatorius.

Parlamentaras turėjo pastabų ir bendrai komiteto išvadai, teikė atitinkamus siūlymus korekcijoms, tačiau dėl jų komitetas nebalsavo.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė: komiteto išvados yra dar vienas išpuolis prieš LRT

Trečiadienį vykusiame posėdyje dalyvavusi LRT generalinė direktorė M. Garbačiauskaitė-Budrienė neslėpė, jog Audito komiteto išvados yra dar vienas išpuolis prieš visuomeninį transliuotoją.

„Vertinu šias išvadas kaip besitęsiantį išpuolį prieš LRT, plačiai išeinantį iš Audito komiteto diskrecijos, galių. Audito komitetas neturi teisės nurodyti nei LRT administracijai, nei LRT, kaip struktūrai, duoti jokių nurodymų“, – kalbėjo ji.

„Aš suprantu, kad tai yra LRT sunaikinimo plano dalis“, – konstatavo ji.

ELTA primena, kad trečiadienį nenumatyto posėdžio metu parlamentarai tęsia prieštaringai vertinamų LRT pataisų svarstymą.

Surengti nenumatytą posėdį buvo nuspręsta antradienį vakare, kai parlamentarai daugiau nei 7 valandas svarstė visuomeninio transliuotojo pataisas. 

Procesas užsitęsė, nes opozicija, reaguodama į valdančiųjų iniciatyvą, registravo daugiau nei 150 pasiūlymų, kurių daugelis – komiški. Parlamentarai aiškina, jog taip siekia vilkinti, jų vertinimu, ydingų pataisų priėmimą.

Antradienį šių įstatymo pataisų svarstymo metu, prie Seimo vyko žurnalistų bendruomenės organizuotos protesto akcijos. 

Jų metu Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo degė laužai, susirinko keli tūkstančiai žmonių, nepritariančių valdančiųjų siūlomoms LRT pataisoms. Protestą planuojama tęsti ir trečiadienį bei ketvirtadienį.

Valdančiųjų inicijuotomis skubos tvarka svarstomomis pataisomis numatoma, kad skiriant ir atleidžiant LRT generalinį direktorių būtų balsuojama slaptai. 

Be to, patvirtinus pakeitimus, visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos.

Tai pat už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.