Auginantys vaikus kitąmet sulauks didesnių išmokų: kaip efektyviausiai jas įdarbinti

Lietuvoje – didžiausi vaiko pinigai Baltijos šalyse

Skirtingai nei Latvijoje ar Estijoje, Lietuva išsiskiria didžiausia parama vaikus auginančioms šeimoms, o po naujų metų šis skirtumas taps dar ryškesnis. Šiuo metu kiekvienam gimusiam vaikui Lietuvoje išmokama vienkartinė 770 Eur dydžio išmoka, o kitąmet, kaip numatyta valstybės biudžeto projekte, ji pasieks 1036 Eur. Vadinamųjų vaiko pinigų augimas bus kuklesnis: nuo 122,5 Eur iki 129,5 Eur už vieną vaiką. 

Estijoje vieno ar dviejų vaikų šeimos gauna 80 Eur per mėnesį už kiekvieną vaiką, o šeimos, auginančios tris ir daugiau vaikų, nuo trečiojo gauna po 100 Eur vaikui. Šioje šalyje gimus vaikui mokama 320 Eur vienkartinė išmoka. Tuo metu Latvijoje skiriama po 25 Eur per mėnesį už vieną vaiką, 100 Eur – už du ir 225 Eur – už tris vaikus, o gimus vaikui – 421 Eur vienkartinė išmoka.

Anot D. Burdaičio, Lietuvos šeimos dėl didesnių išmokų turi palankesnes sąlygas planuoti vaikų finansinę ateitį, tačiau apklausos rezultatai atskleidžia ir neraminančią tendenciją – beveik trečdalis šalies tėvų vaikams nekaupia visai.

„Mūsų apklausos duomenys rodo, kad nors dalis tėvų aktyviai naudojasi suteikiamomis galimybėmis ir kaupia vaikų studijoms ar savarankiško gyvenimo pradžiai, net 30 proc. tėvų tam neskiria jokių lėšų. Tai signalizuoja, kad šeimoms vis dar trūksta žinių arba pasitikėjimo ilgalaikiu kaupimu ir investavimu. 

Tačiau lyginant su kitomis Baltijos šalimis, Lietuvoje šeimos turi pakankamai erdvės dalį išmokų nukreipti ilgalaikiams tikslams, o tai ilgainiui gali tapti reikšmingu finansiniu rezervu vaikų ateičiai“, – pabrėžia banko atstovas.

Išmokas panaudojus strategiškai, kapitalas gali augti sparčiau

Didėjant vaiko išmokoms, šeimoms atsiranda daugiau finansinės erdvės planuoti, kaip paskirstyti šias lėšas tarp kasdienių poreikių ir ilgesnio laikotarpio tikslų. D. Burdaitis atkreipia dėmesį, kad vien paprastas išmokų atidėjimas į atskirą sąskaitą per keliolika metų gali sukaupti reikšmingą sumą, o investavimas suteikia galimybę kapitalui augti dar sparčiau. 

Ekspertas skaičiuoja, kad investuojant vaiko ateičiai ilgoje perspektyvoje galima tikėtis iki 10 proc. grąžos, tačiau tikslesnis jos dydis priklauso nuo pasirinkto būdo bei rizikos veiksnių.

Jis pateikia pavyzdį: darant prielaidą, kad vaiko pinigų suma (apie 130 Eur per mėnesį) nesikeis visus 18 metų, reguliariai nuo vaiko gimimo ją kas mėnesį kaupiant atskiroje sąskaitoje be papildomų palūkanų, galima sutaupyti apie 28 tūkst. Eur. O investuojant su, pavyzdžiui, 4 proc. metine grąža, galutinė suma gali siekti beveik 43 tūkst. Eur, o esant 6 proc. grąžai – perkopti ir 52 tūkst. Eur.  

„Skirtumas tarp taupymo ir investavimo ilguoju laikotarpiu gali tapti labai didelis. Sudėtinė grąža veikia taip, kad kapitalas auga ne tik nuo kas mėnesį atidedamos sumos, bet ir nuo jau sukauptos grąžos. Tiesa, niekas negali tiksliai įvardyti, kiek uždirbsite per keliolika metų, tačiau pradėjus investuoti kuo anksčiau, pavyzdžiui, tik gimus vaikui, ir tai darant reguliariai galima tikėtis solidžių rezultatų“, – aiškina ekspertas.

Pasak jo, sąskaitoje kaupiamos lėšos per tokį laikotarpį neišvengiamai nuvertėja dėl infliacijos, todėl investavimas gali tapti vienu iš efektyviausių būdų kapitalo vertei išsaugoti ir padidinti, kiekvienam įsivertinant toleruotiną riziką.

Ilgalaikis planavimas – būdas užtikrinti vaiko finansinę gerovę

D. Burdaitis priduria, kad šiandieninėje finansinėje aplinkoje vaiko išmokos gali tapti būdu iš anksto pasiruošti reikšmingoms būsimo savarankiško gyvenimo išlaidoms, o ne vien padengti kasdienius poreikius. Jo teigimu, daugiausia finansinių iššūkių šeimos patiria, atžalai pradedant savarankišką gyvenimą – stojant į aukštąją mokyklą ar kaupiant lėšas pirmajam būstui.

„Ilgalaikis planavimas yra esminė šeimos finansų dalis. Kai reguliariai skiriama net ir nedidelė suma, su laiku susiformuoja reikšmingas finansinis rezervas. Tai sumažina finansinę įtampą ateityje ir suteikia vaikui realų pranašumą – galimybę pradėti savarankišką gyvenimą su tvirtesniu finansiniu pagrindu“, – sako „Citadele“ banko ekspertas. 

Jo teigimu, šiandien tėvai gali rinktis įvairius finansinius sprendimus, kurie palengvina kaupimą: reguliarios įmokos gali būti atliekamos automatiškai, o investicijas galima paskirstyti taip, kad rizika būtų subalansuota. 

„Pradėti investuoti galima nuo paprastesnių priemonių, pavyzdžiui, terminuotų indėlių ar mažesnės rizikos fondų, kurie leidžia saugiai kaupti ir palaipsniui pripratinti šeimą prie ilgalaikio investavimo ritmo.

Pažengę investuotojai gali rinktis ir sudėtingesnius instrumentus, tokius kaip akcijos ar investiciniai bei biržose prekiaujami fondai (ETF). Jie ilguoju laikotarpiu gali atnešti daugiau grąžos, tačiau svarbu nepamiršti, kad investavimas visuomet susijęs su rizika, todėl prieš priimant sprendimus rekomenduojama pasitarti su ekspertais“, – teigia D. Burdaitis.