Aušrinė Armonaitė: naujos įstatymo pataisos leis gyventojams pakartotinai naudoti nurašytą valstybės turtą

(1)

Rudenį Seimui planuojama teikti įstatymo pataisas, kuriomis nereikalingu pripažintą valstybės turtą gyventojams būtų leidžiama naudoti pakartotinai, juo dalinantis stotelių „DĖK‘ui“ tinkle, praneša ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Su Finansų ministerija rengiamos Valstybės turto disponavimo įstatymo pataisos numatytų galimybę nereikalingą, bet tinkamą naudoti mažos vertės institucijų turtą perleisti regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC) administruojamoms dalinimosi daiktais stotelėms.

Visoje Lietuvoje yra 73 tokios dalinimosi daiktais stotelės. Anot ministrės, siūlymas perduoti nereikalingus daiktus pakartotiniam naudojimui prisidėtų prie žiedinės ekonomikos plėtros.

Ministerijos duomenimis, žiedinis medžiagų naudojimas Lietuvoje siekia 4,4 proc. – tai beveik tris kartus mažiau už ES vidurkį, kuris yra 12,8 proc.

Iki šiol nereikalingas valstybės turtas, pavyzdžiui, baldai, elektronika, kanceliarinės priemonės ir kiti daiktai, kurie nebuvo perduoti ar parduoti, turėjo būti nurašomi – išvežami į sąvartyną arba sunaikinami.

„(Įstatymas numatytų, kad – ELTA) valstybės institucijos, kai sukaupia nereikalingą turtą ir nori jį atiduoti antriniam gyvenimui į tokias atiduotuves kaip šita, kad žmonės galėtų ateiti, paimti ir naudoti, kad tai būtų pagaliau legalu“, – antradienį žurnalistams sakė A. Armonaitė.

„Dalis (institucijų – ELTA) turto yra parduodama aukcionuose, dalis to turto yra perleidžiama kitoms valstybės institucijoms, (...) kitas turtas turi būti sunaikintas, sudegintas ir likviduotas. 

Mums atrodo, kai tai yra neteisinga ir netvaru“, – tikino ministrė.

Pasak A. Armonaitės, varžytynėse šiuo metu yra parduodamas didesnės vertės institucijų turtas, o aukciono organizavimas mažesnės vertės daiktams neapsimokėtų. 

Centralizuotai kol kas nėra apskaitoma, kiek maždaug tokio turto gali būti sukaupta.

Lietuva yra išsikėlusi tikslą iki 2050 m. tapti žiedine ir neutralia klimatui ekonomika, o iki 2030 m. turi kelis kartus sumažinti sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį, perleisdama šias atliekas pakartotiniam panaudojimui arba perdirbimui.

„Pirmiausia reikia žiūrėti į mūsų gamybos įmones – mūsų ekonomikoje gamyba sudaro 23 proc. BVP, dalis tos produkcijos, kuri atlieka nuo gamybos proceso, gali sugrįžti į ekonomiką. 

Tam reikia finansinių paskatų įmonėms persitvarkyti, ties tuo dirbame“, – ministerijos planus žiedinės ekonomikos plėtrai aiškino ministrė.

Atliekų centro vadovas: draudimas nepasiteisina

Anot Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro direktoriaus Tomo Vaitkevičiaus, dabartinė tvarka nepasiteisina – tinkamus naudoti ir kažkam reikalingus daiktus draudžiama naudoti pakartotinai, privaloma sunaikinti.

„Valstybės institucijos pirmiausia turėtų rodyti pavyzdį, kad neleistina taip elgtis su (reikalingais – ELTA) daiktais, su medžiagomis, jas šalinti ar deginti sąvartyne. Puikiai žinome, kad tai yra du labiausiai paplitę susitvarkymo būdai“, – žurnalistams sakė T. Vaitkevičius.

Jo teigimu, rengiami įstatymo pakeitimai turės teigiamų aplinkosauginių, ekonominių pasekmių, skatins privačias įmones nereikalingus daiktus priduoti naudoti pakartotinai.

„Stotelių „DĖK‘ui“ tinkle, kaip ir kituose regionuose veikiančių dalinimosi daiktais stotelių tinkluose, naujus šeimininkus suranda tūkstančiai daiktų, kuriuos pristato gyventojai ir privačios įmonės. Nėra jokios priežasties manyti, kad su valstybės turtu turi būti elgiamasi mažiau pagarbiai“, – tikino jis.

Lietuvoje yra 10 regioninių atliekų tvarkymo centrų, kurie yra valdomi savivaldybių. Kiekvienas jų koordinuoja dalinimosi daiktais stoteles.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder