Avarijose sudaužyti automobiliai turi būti nuodugniai patikrinami

Tai ypač svarbu, kalbant apie į eismo įvykius pakliuvusias transporto priemones.

Nustebino pareigūnų elgesys

„Vakaro žinių" skaitytojai pasidalino pastebėjimas apie pastebėtą televizijos laidoje epizodą, kai po avarijos, po kurios mažiausiai vienas automobilis nebegalėjo judėti savo eiga, pareigūnai tik padėjo užpildyti deklaraciją ir nuvažiavo.

Skaitytojų nuomone, šiuo atveju policija turėjo pasirūpinti apgadinto automobilio transportavimu ir nuimti jį nuo įskaitos iki kol bus atliktas remontas, o ekspertai pripažins, jog automobilis tinkamas tolesniam eksploatavimui.

Jeigu policija gali už rimtesnius trūkumus panaikinti techninės apžiūros galiojimą, tai kodėl ji nepanaikina jos rimtai per avariją apgadintam transportui?

Klaidingai įvertinta situacija?

Policijos atstovė Jorūnė Liutkienė patikino, kad smarkiai apgadinti automobiliai viešajame eisme nedalyvauja:

„Policijos pareigūnas, įforminantis neįskaitinį eismo įvykį, nustatęs, jog po įvykio motorinė transporto priemonė ar priekaba neatitinka techninių reikalavimų (deformuotas statramstis, lonžeronas ar rėmas, vairo ar stabdžių sistemos arba pakaba ar suveikė oro pagalvių sistema) ar priekaba negali būti velkama, priima administracinį sprendimą uždrausti transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme, panaikina privalomosios techninės apžiūros dokumento galiojimą ir užtikrina, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas) nedelsdamas patrauktų motorinę transporto priemonę arba jos priekabą nuo važiuojamosios kelio dalies, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams."

Komentuoja automobilizmo srities ekspertas Stasys BRUNDZA:

Automobiliai į eismą po avarijų gali sugrįžti, tačiau jie turi būti tinkamai sutvarkyti. Juk net teisės aktai numato, kad rimtai nukentėjusiam transportui turi būti naikinama techninė apžiūra ir leidimas dalyvauti eisme.

Tai daroma būtent tam, kad gatvėse ir keliuose neliktų potencialiai pavojingų automobilių. Tiksliau, taip turėtų būti, tačiau įtariu, jog realybė yra kiek kitokia.

Tai leidžia kalbėti apie būtinumą keisti šiuo metu taikomas priemones ir eliminuoti bent vieną potencialaus pavojaus šaltinį - smarkiai per avarijas apgadintus automobilius.

Bene tiksliausią informaciją apie eismo įvykius turi draudikai, nes teisės aktai leidžia į neįskaitinius įvykius pareigūnų nekviesti.

Draudikai galėtų turimais duomenimis apie avarijas pasidalinti su pareigūnais ir, spėju, tuomet paaiškėtų, kad smarkiai per eismo įvykius apgadintų automobilių yra žymiai daugiau negu tų, kuriems buvo panaikinta techninė apžiūra.

Tokias prielaidas suponuoja bendra Lietuvos situacija. Lygindamas 2017, 2018 ir 2019 metų statistiką, pastebėjau, kad eismo įvykių, per kuriuos sužalojami ar žūva žmonės, skaičiai tik auga.

Tas pats, nepaisant esančių valdžioje kalbų ir ant kiekvieno kampo kabinamų radarų bei statomų „trikojų", matosi lyginant 2022 ir 2023 metus.

Taigi, eismo įvykių įvyksta ne tiek jau mažai. Juose, paprastai, dalyvauja bent dvi transporto priemonės, tačiau vis netenka girdėti, kad automobilio tinkamumą eksploatacijai vertinantys ekspertai turėtų labai daug darbo.

Tikėtina, po eismo įvykių draudimo išmokas gavę žmonės, kaip ir anksčiau, remontuoti automobilį veža į kokį nors „garažiuką", kuris neužtikrina reikiamos remonto darbų kokybės.

Vėliau tokie automobiliai vėl grįžta į gatves ir jeigu vėl patenka į eismo įvykius, jie jau baigiasi tragiškai.

Man keista, kai rengiama tiek reidų, tikrinamas automobilių dūmingumas, padangų tipas ir t.t., bet niekas nepasidomi automobilio remonto istorija.

Niekas nepasigilina į tai, kas ir kaip tvarkė vieną ar kitą transporto priemonę po avarijos.

Mano nuomone, kol nebus galutinai išspręstas sudaužytų automobilių privalomos ekspertizės klausimas, tol mes turėsime dar vieną rimtą, žmonių gyvybes kainuojančių avarijų, priežastį.