Pasitvirtino 100 metų senumo prognozė - iš kosmoso į Žemę pasipils energijos lietus

(3)

1941 m. apsakyme „Logika“ Isaacas Asimovas pasakoja apie kosminę stotį, kuri aprūpina planetas energija naudodama mikrobangų krosneles. Nuo to laiko mokslininkai bando rasti būdą, kaip šį energijos tiekimo būdą padaryti įmanomą.

Taip teigiama tinklalapyje ecoticias.com.

Ankstesniuose bandymuose perduoti energiją iš kosmoso į Žemę daugiausia dėmesio buvo skiriama dideliems saulės baterijų tinklams geostacionarioje orbitoje. 

Šios struktūros energiją perduoda naudodamos mikrobangas.

Kadangi saulės spinduliai už Žemės atmosferos ribų yra stipresni, fotovoltiniai elementai kosmose neregėtu greičiu gamintų atsinaujinančią energiją. 

Pagrindinė problema, neleidžianti kosmose naudojamai saulės energijai (SBSP) tapti realybe, yra ta, kad tokių sistemų sąnaudos gali viršyti jų gaunamą energiją. 

Tačiau milijardierius verslininkas Bhaiju Bhatt gali tai pakeisti.

Bhatt, „Aetherflux“ generalinis direktorius ir įkūrėjas, planuoja pristatyti naują dizainą, kuris, kitaip nei senasis, naudos mažesnių palydovų žvaigždyną žemoje Žemės orbitoje. 

Ši modulinė konstrukcija bus lengvesnė ir joje bus naudojami infraraudonųjų spindulių lazeriai, kuriais į Žemę bus perduodama energija, o ne anksčiau siūlytos mikrobangos. 

Bhatt teigimu, šią idėją būtų galima įgyvendinti naudojant palyginti nedidelį erdvėlaivį.

Nepaisant to, projektas patenkintų trečdalį ES energijos poreikių.

Gautą energiją būtų galima tiekti beveik bet kur. Tai atitinka „Aetherflux“ tikslą aptarnauti vietoves, kuriose trūksta elektros energijos ir ji yra nepatikima.

Nors Bhatt projektas neabejotinai yra ambicingas, jis susiduria su sunkumais. 

Neseniai atlikto Europos kosmoso agentūros (EKA) tyrimo duomenimis, tokiai infrastruktūrai sukurti reikėtų milžiniško kapitalo.

Tačiau Bhatt yra įsitikinęs, kad jo projektas veiks geriau nei ankstesni projektai, pagal kuriuos palydovus reikėjo iškelti į geostacionariąją orbitą. 

Vietoj to, kad palydovai būtų patalpinti 36 000 kilometrų aukštyje virš Žemės, Bhatt'as nori palydovus patalpinti 500 kilometrų aukštyje, o tai sumažins paleidimo ir priežiūros išlaidas.

Kol kas projektui įgyvendinti surinkta apie 10 mln. dolerių - nedaug, nes investuotojai nerimauja dėl didelio galingumo lazerių poveikio Žemės atmosferai. 

Svarbu pasverti naudą atsinaujinančiosios energijos pramonei ir galimą tiesioginį projekto poveikį aplinkai. Akivaizdu, kad reikia holistinio požiūrio į aplinkos apsaugą.

Sunku tvirtai pasakyti, kokia bus SBSP ateitis. Akivaizdu, kad projektas susiduria su daugybe iššūkių. 

Tačiau taip pat akivaizdus ryžtas įgyvendinti tai, ką beveik prieš 100 metų aprašė Asimovas, rašo žiniasklaida.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.