Bandoma apriboti išeitinės išmokos mokėjimą į Seimą grįžusiems politikams

Šią savaitę už tokią Seimo statuto pataisą balsavo 62 parlamentarai, prieš buvo 16, susilaikė 31 politikas. Toliau jį svarstyti planuojama pavasario sesijoje.

Projektą inicijavo konservatorius Vytautas Juozapaitis, pats šiemet gavęs be­veik 17 tūkst. eu­rų, nes nebuvo perrinktas į Seimą, tačiau mandato atsisakius kolegai konservatoriui, jis po kelių dienų grįžo į parlamentą.

„Ki­to ke­lio kaip nors ją (išmoką – BNS) grą­žin­ti Sei­mo kan­ce­lia­ri­jai nė­ra, tai aš ją tie­siog pa­au­ko­jau ge­riems dar­bams. Bet, ži­no­ma, taip ne­tu­rė­tų bū­ti“, – savo projekto motyvus aiškino parlamentaras.

Pagal projektą, nutrūkus Seimo nario įgaliojimams, jis iškart gautų nebe visą išmoką, ji būtų mokama dalimis.

Pirmoji vieno mėnesio išeitinė išmoka neperrinktajam Seimo nariui būtų pervedama paskutinę jo įgaliojimų dieną, o toliau lygiomis dalimis būtų mokama kas mėnesį.

Mokėjimas nutrūktų, jeigu Vyriausioji rinkimų komisija politikui iš naujo patvirtintų Seimo nario įgaliojimus ir jis prisiektų parlamente.

„Taip mes iš­spręs­tu­me lė­šų švais­ty­mą ir, ži­no­ma, to­kio so­cia­li­nio tei­sin­gu­mo klau­si­mą, kuo­met ką tik iš­ėjęs žmo­gus grįž­ta į Sei­mą ir jam yra iš­mo­ka­ma kom­pen­sa­ci­ja“, – teigė V. Juozapaitis.

Šiemet į minėtą situaciją pateko konservatoriai V. Juozapaitis, Jurgita Sejonienė ir demokratė Rūta Miliūtė, praėjusią kadenciją – „valstietė“ Asta Kubilienė.

Seimo statutas numato, kad neperrinktam Seimo nariui išmokama tiek vidutinių mėnesio atlyginimų dydžio išeitinė išmoka, kiek metų iš eilės jis buvo Seimo nariu, bet ne mažesnė kaip dviejų ir ne didesnė kaip šešių vidutinių atlyginimų dydžio suma.

Seimo Teisės departamentas pasiūlė apsvarstyti, ar išeitinės išmokos mokėjimas neturėtų būti nutraukiamas ir tais atvejais, kai buvęs Seimo narys pradeda eiti valstybės pareigūno ar tarnautojo pareigas, priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje.