Biurokratai senjorus varo į bankus

„Vakaro žinios" rašė, kad kai kurios savivaldybės iš gyventojų, norinčių gauti kompensacijas už šildymą, reikalauja pateikti bankų sąskaitų išrašus, jog įsitikintų, ar tie nesimaudo piniguose.

Kas naudojasi elektroninės bankininkystės paslaugomis, dėl to didelių problemų neturi, tačiau dažnas senjoras ar neįgalusis jomis net nemoka naudotis, todėl priversti ieškoti dar veikiančių bankų skyrių, kad gautų reikalaujamą popieriuką. Nes jo nepristačius kompensacijos nebus skiriamos.

Tiesa, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad žmonių be rimto pagrindo varinėti negalima - išrašų galima reikalauti tik esant įtarimams, kad kompensacijų prašytojai ką nors slepia.

Per Seime vykusią Vyriausybės valandą į socialinės apsaugos ir darbo ministrą Vytautą Šilinską kreipėsi parlamentarė Rita Tamašunienė.

„Klausimas socialinės apsaugos ir darbo ministrui dėl, mano vertinimu, perteklinio reikalavimo prašyti iš gyventojų, ypač senjorų, neįgalių žmonių, pateikti bankų sąskaitų išrašus, siekiant gauti kompensaciją už šildymą. 

Senjorai pelnytai piktinasi, kad privalo organizuoti nuvykimą į miestą, kur yra bankų skyriai, nes jie elektronine bankininkyste nesinaudoja. 

Dalis žmonių, kurie gali gauti kompensaciją už šildymą, jos negaus, nes tiesiog nesugebėjo organizuoti nuvykimo į miestą, nes nesurado, kas juos nuveža.

Ir kodėl vyksta toks žmonių vaikymas dėl pažymų? Taip pat manau, kad ir socialiniai darbuotojai seniūnijose apkraunami nereikalingu darbu. 

Jeigu jau sykį pasakėme, kad pajamas reikia vertinti ir kartu pažiūrėti visas tas sąskaitas žmonių, tuomet reikėjo prieigos prie VMI duomenų, nes žmonės tame procese tikrai neprivalo, mano vertinimu, dalyvauti.

Kas jums žinoma ir ką jūs planuojate daryti?" - pasiteiravo R.Tamašunienė.

„Dėl šildymo kompensacijų patikėta funkcija jas dalinti savivaldybėms ir savivaldybės tikrina. Dėl pajamų, tai per šią kadenciją pavyko įdiegti IT sprendimus ir supaprastinti tikrinimą, taigi, duomenis savivaldybės gauna ir netikrina.

Šiuo atveju, kai jūs konkrečią situaciją minite, tikrinamos ne pajamos, o turtas, ar žmogus turi turto, iš kurio pats galėtų susimokėti už šildymą, ir jam pagalbos nereikia. Jeigu žmogaus sąskaitoje milijonas, tai ar jam reikia šildymo kompensacijos?

Savivaldybės nėra įpareigotos tikrinti ir prašyti šitų sąskaitų išrašų, bet jos pačios nustato tvarkas ir sprendžia, kaip įsitikinti, ar žmogus tikrai nepajėgus pats susimokėti, ar vis dėlto jis turto turi ir jam paramos iš savivaldybės nereikia. 

Tai čia iš tikrųjų klausimas turėtų būti savivaldai, reikia žiūrėti, su ja tartis, ar savivaldybė tikrai pagrįstai reikalauja. 

Tai nėra privaloma, bet galbūt turima tam tikrų įtarimų, kad žmogus turi tiek turto, kad jam tos pagalbos nereikia. Gerai, kad kitą kartą savivaldybės atsakingai žiūri", - atsakė V.Šilinskas.

Tačiau R.Tamašunienė „Vakaro žinioms" teigė, kad toks atsakymas nėra įtikinantis.

„Įstatyme yra parašyta, kad už pajamų patikrinimą yra atsakingi savivaldybių socialiniai darbuotojai. Kiekviena savivaldybė pasitvirtina aprašą, kaip jos tikrinamos. 

Gali pareikalauti ir bankų sąskaitų išrašų. Seni žmonės juk elektroninės bankininkystės paslaugomis nesinaudoja. 

O norint „gyvai" patekti į banką iš kokios nors Rudaminos ar Nemenčinės tai padaryti nėra lengva - reikia vykti į Vilnių, iš anksto užsiregistruoti ir t.t.", - stebėjosi Seimo narė.

Pasak jos, yra numatyta sukaupta suma, kurios neperkopus kompensacijos nebus prarandamos. Tačiau ji - labai maža: apie pustrečio tūkstančio eurų vienam žmogui.

„Kai kurios savivaldybės dar gali savarankiškai šią sumą padidinti ir jų neįskaičiuoti į pajamas. Tačiau ir tai nėra daug, nes pagyvenę žmonės mėgsta pasitaupyti pinigų paskutinei kelionei - karstui, laidotuvėms ir pan., kad netaptų našta vaikams ar anūkams. Bet jei turi sukaupęs laidotuvėms, kompensacijos gali netekti", - akcentavo R.Tamašunienė.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus vedėja Irena Ingelevič informuoja, pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasirašytą duomenų teikimo sutartį su Valstybine mokesčių inspekcija, pastaroji įsipareigoja teikti duomenis apie fizinių asmenų visų rūšių atidarytas sąskaitas. 

Tačiau esą į pačias sąskaitas nelenda ir nepateikia duomenų, kiek ten yra pinigų, todėl norintys kompensacijų esą ir turi pateikti išrašus.

Savivaldybės turi teisę neteikti socialinės paramos, jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turimų piniginių lėšų dydis viršija įstatyme nustatytą piniginių lėšų normatyvą (vienam gyvenančiam asmeniui - 2640 EUR, 2 suaugusiems bendrai gyvenantiems asmenims - 4400 EUR).

Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė „Vakaro žinioms" sakė, kad neturi duomenų, kiek savivaldybių reikalauja bankų sąskaitų išrašų.

„VMI neparodo, ką žmogus turi bankuose, ji nelenda į mūsų sąskaitas. Tik nurodo, kiek ir kokias sąskaitas žmogus turi", - reziumavo R.Žakaitienė.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder