Bunos: senas vokiečių išradimas atgaivins Nemuno kraujotaką (4)

Ar žinote, kas yra bunos? Jos šiuo metu yra statomos Nemuno atkarpoje nuo Kauno iki Kuršių marių. VĮ Vidaus vandenų kelių direkcija (VVKD) jau nuo pavasario uoliai vykdo ambicingą projektą – 2023 metais Nemuno vagoje atsiras ne mažiau negu 500 bunų. Tiesa, tarpukario Lietuvoje jų buvo gerokai daugiau negu 1000, tačiau dauguma jų neprižiūrimos visiškai sunyko. Kas jos ir kodėl reikalingos?

 

VVKD generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas gali labai paprastai paaiškinti, kas yra bunos, kurioms įrengti skirti 23 milijonai eurų. Tiesą pasakius, laivyboje tai nėra didelė suma, tačiau nauda žmogui ir gamtai bus akivaizdi.

Gerinama Lietuvos kraujotaka

„Bunos – tai vokiečių išradimas, kuriam jau per 150 metų. Natūraliai tekanti upė yra linkusi graužti krantus ir platėti. Tai reiškia – upė palengva seklėja. Ilgainiui – kuo seklesnis vanduo, tuo prasčiau laivybai. Bunos padeda išlaikyti gilią ir laivybai tinkamą upės vagą“, – paaiškina V. Vinokurovas.

Kaip tai veikia? Tam tikru atstumu statmenai upės srovei įrengiami kyšuliai.

Taip tarsi imituojamas upės vagos susiaurėjimas. Tokiu būdu upės srovė sustiprėja ir pati sėkmingai išvalo savo giliausią vagos vietą, ją ištiesina. Visos upės sąnašos jau sėda ne laivybai skirtoje vagos dalyje, o už bunų, į pakrantės pusę.

Srovė tokiu atveju graužia ne krantus, o pati gilina ir valo vagą, kuri tampa tiesesne ir vingiuose nesiblaško nuo vieno kranto prie kito. Laivybai tinkamos giliausios upės vietos tvarkyti jau beveik nereikia.

Bunos reikalauja minimalios priežiūros, kurioms skirtų kaštų niekaip nepalyginti su tais, kuriuos tektų išeikvoti dirbtinai nuolat gilinant ir valant upės vagą.

Pasak direkcijos vadovo, visi statybos darbai užtruks trejus metus, o vėliau – naujos galimybės Lietuvos vidaus vandenimis. Tiksliau – didžiausiai mūsų upei Nemunui. Jei kalbėtume dar vaizdžiau, bunos tiesiog pagerins Lietuvos kraujotaką.

„Tik priminsiu, kad Antano Smetonos laikais Nemunu vyko intensyvi laivyba. Sovietmečiu upės vaga buvo nepakankamai prižiūrima. Laivų kelias palengva užsinešė.

Netikėkite tais, kurie sako, jog Nemunas laivybai tinka tik iš bėdos. Nieko panašaus. Mes galime plukdyti neįtikėtinai didelį krovinių kiekį, reikšmingai nuimdami apkrovą nuo sausumos kelių, kuriais dabar be perstojo zuja vilkikai.

Bunų pagalba Nemunas taps tinkamu laivybai ištisus metus. Laivai galės plaukti net per didžiausias sausras“, – kalbėjo VVKD vadovas.

Nemunas – verslui ir turizmui

Jei A.Smetonos laikais bunos buvo statomos pasitelkiant paprastus matematinius skaičiavimus ir gamtos dėsnių išmanymą, tai šiai dienai viskas vyksta kiek kitaip. V.Vinokurovas patikslina, kad visa Nemuno vaga yra tiksliai nuskanuota.

Mokslininkai aiškiai „mato“, kaip atrodo upės dugnas, koks srovės greitis.

Naudojant hidromodeliavimo metodiką ir buvo sprendžiama, suprojektuota, kur ir kiek bunų reikia statyti. Turėkime omenyje, kad per potvynius Nemunas gali pakilti tris ar keturis metrus.

„Nemunas neapsakomai daug svyruoja, todėl reikia labai tiksliai paskaičiuoti, kad pavasarį nešami ledai plauktų virš bunų ir jų nesugadintų, o vasarą – bunos būtų iškilusios“, – pasakojo V. Vinokurovas.

Anot pašnekovo, verslas jau daugelį metų laukia tokių pokyčių. Gabenti krovinius Nemunu nori ūkininkai. Taip pat yra verslo atstovų, kurie planuoja patys organizuoti laivybą Nemunu.

Jau dabar planuojamos ir statomos baržos, kurios gali vienu metu gabenti 80 konteinerių. Tai reiškia, kad vienas variklis gabena tiek pat, kiek vienu metu 80 vilkikų autostradoje! Gamta už tai padėkos.

„Šiemet Nemunu buvo gabenamas didžiulis elektros transformatorius, kuris jau montuojamas ir bus naudojamas sujungiant Lietuvos ir Europos elektros tinklus, gabenti kiti didžiagabaričiai ir sunkiasvoriai kroviniai.

Patikėkite, šios mūsų upės galimybių mes toli gražu neišnaudojame. Didelė blogybė, kad prieš kelis dešimtmečius dėl „privatizacijos“ visas laivų ūkis buvo išparduotas arba supjaustytas į metalo laužą. Dabar tenka statyti naujus laivus, baržas“, – kalbėjo V.Vinokurovas.

Tiesa, o kaip bus su turizmu Nemune? Pašnekovo nuomone, ši verslo šaka akimirksniu prisitaikys ir išplės savo galimybes.

Pasaulyje yra nemažai pavyzdžių, kur turizmas išstumia iš uostų net krovos kompanijas. Galima tikėtis žymiai daugiau nei dabar sėkmingai veikiančio pramoginio laivo „Raketa“.

„Laivais Nemuno niekaip neužkiši. Upės pralaidumas jiems yra begalinis. Lyg kokia vandens autostrada.

Nemunas yra tikrai didžiulė ir galinga upė. Beje, Marvelės uoste turime gerą jungtį su autokelių tinklu, perspektyvoje turėtų būti planuojama sujungti ir su geležinkelio linija.

O tai po vandens kelių yra antra ekonomiškiausia ir ekologiškiausia krovinių gabenimo alternatyva. Kaunas jau yra tikras intermodalinis centras. Tiesiog turime tai tinkamai išnaudoti, išvystyti“, – sakė V.Vinokurovas.

Balzamas Nemuno gamtai

O kaip gamta? Ar ji nenukentės? Nieko panašaus. Bunos yra statomos iš visiškai natūralių gamtinių medžiagų – žvyro, akmenų. Gilesnė upės vaga iš tiesų turėtų dar prisidėti prie žuvų populiacijos gausėjimo, o pačios bunos – kaip rodo Europos praktika – netrukus tampa paukščių perėjimo rojumi, apželia augmenija, kurioje patogu ir saugu sukti lizdus, jos integruojasi į vietos kraštovaizdį.

„Be abejo, atliktos visospoveikio aplinkai vertinimo procedūros.

Vystome ir ekologiškiausią transportą Europos Sajungoje. Laivyba – numeris vienas ekologine prasme ir vienas iš svarbių transporto pramonės prioritetų. Turėkime omenyje, kad laivus plukdys ir elektros varikliai“, – kalbėjo VVKD vadovas V.Vinokurovas,

Faktas, kad pačioje upėje gamtiniu požiūriu dėl bunų statybos jokia neigiama transformacija nevyksta. Bunų statyba yra grandiozinis projektas laivybai, bet minimali intervencija į gamtą. Buna – iš gamtinių medžiagų supiltas barjeras – akmeninis „liežuvis“.

Tiesa, didelė tikimybė, kad sąlygos pagerės žuvims, kurios paprastai kyla į aukštupius neršti. Kai srovė galingesnė, jos jaučia iš kur į Kuršių marias priteka gėlo vandens. Jos pasimeta, kai vanduo stovi vietoje.

Ar bunos Nemune yra vienintelė ambicija Lietuvos vidaus vandens keliuose?

Ar laivybai galima tik ši upė? Nieko panašaus. Siekiama atverti vandens kelius laivybai per visą Lietuvą. Laivybai puikiai tinka ir Neris, tik šią upę derėtų labiau pritaikyti. Šie darbai yra planuojami.

Taip pat tikėtina, kad po 10-12 metų Nemune bus įrengtas šliuzas per Kauno HE užtvanką, kuris leis laivybą pratęsti nuo Kauno iki Druskininkų.

Jei viskas klostysis sėkmingai, tarptautinis vandens kelias E-41 sėkmingai apjungs Nemuno ir Vyslos baseinus. O tai reiškia, kad per Lietuvą laivai vien vandens keliais galės keliauti nuo Baltijos iki pat Juodosios jūros.

Archyvų nuotr.

VVKD nuotr./Buna

Ne tik vokiečiai įrenginėjo bunas, o ir lietuviai ir dar klausimas kieno tai išradimas. Atsiverskite Google Maps sattelite view ir pamatysite, kad ne tik vokiečių krašte tų bunų yra. Ir ne gilinimui jos buvo skirtos, o ledų traiškymui, kad netvintų žemupys.
buna, 2021-12-02 18:27
Taip vokieciai ir pajurio krantus tvirtino, pakranteje vyksta labai panasus veiksniai kaip upeje. Keleta molu isgelbetu papludimiu problema.
spoil, 2021-12-02 11:05
Nekabinkite liaudžiai makaronų su laivyba ir krovinių gabenimui Nemunu. Nėra nei krovinių, Raketa daro 20 reisų ir tuoj pabėgs, nes visi norintys jau bus praplaukę, vandens pusę sezono nebus, o baidarėmis ir žvejams px tas Nemuno gylinimas. Dabar kosmodromą daro
Zose, 2021-12-01 17:18
Sidebar placeholder