„Čekių skandalas“: triukšmo daug, o naudos?

Dėl čekių - trečdalis tyrimų

Pagal vieno aktyvisto „dūdelę" kilęs „čekių skandalas" šokdina Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) - pernai ikiteisminių tyrimų skaičius, palyginti su 2022 m., ūgtelėjo beveik ketvirtadaliu. „Vakaro žinioms" STT, patvirtino, kad dėl savivaldybių tarybų nariams 2019-2023 m. skirtų lėšų panaudojimo pradėta net apie trečdalis ikiteisminių tyrimų. Tačiau korupcinių nusikaltimų, kaip rodo tarnybos ataskaita, nustatyta reikšmingai mažiau: 2023 m. - 277, o 2022 m. - 453 nusikalstamos veikos.

Dabar STT dėl politikams skirtų lėšų atlieka ikiteisminius tyrimus 25 savivaldybėse. Kai kurie politikai jau atsidūrė teismuose. Šiuo metu garsiausiai skamba socdemų galimu premjeru vadinto Jonavos rajono mero Mindaugo Sinkevičiaus byla, kurioje kalbama apie beveik 1500 eurų žalą. Kaltinamųjų suole dėl beveik 20 tūkst. eurų sumos atsidūrė Alytaus rajono savivaldybės tarybos narys, buvęs meras ir žinomas konservatorius Algirdas Vrubliauskas.

Be to, Viešojo intereso gynimo skyrių prokurorai politikams mojuoja ir civiliniais ieškiniais. Šiuo metu pateikti 24 ieškiniai per 290 tūkst. eurų sumai. Prokuratūra taip pat pažymi, kad savivaldybėms „čekių skandalo" veikėjai savanoriškai atlygino daugiau nei 500 tūkst. eurų. Dar per 20 tūkst. eurų grąžinta pagal teismo patvirtintas taikos sutartis.

Žmonės piktinasi regionų politikų apetitais, tačiau kartu kelia klausimus, ar teisėsaugos pareigūnai neatitraukiami nuo svarbesnių korupcinių nusikaltimų tyrimų, kaip gaudomi nelegaliai milijonus vartantys veikėjai ir kt.

Tenka „rinkti pirštines"

Pirmasis STT vadovas, advokatas Juozas Gaudutis stebisi, kad į „čekių skandalo" istoriją buvo įtraukta šalies pagrindinė antikorupcinė institucija. Anot jo, visuomenė turi teisę žinoti ir kelti klausimus, kaip elgiasi politikai, tačiau tai spręsti reikia atitinkamame lygyje.

„STT nebuvo sukurta „rinkti pirštines". Jos tikslas - pats aukščiausias veikėjų sluoksnis, vadinamoji „grietinėlė". Tačiau dabar susidarė tokia situacija, nes įstatyme pasakyta, kad prokuroras gali bet kokią bylą imti ir pavesti tyrimą atitinkamai institucijai, tarp jų - ir STT, nors šios tarnybos kompetencija yra visai kita. Įstatymų leidėjai turėtų apriboti tokią prokuratūros teisę. Šiuo metu nežinau, kiek STT turi finansinių ir žmogiškųjų resursų tokiems tyrimams kaip „čekių skandalas, bet tai tikrai ne šios tarnybos reikalas", - „Vakaro žinioms" komentavo J.Gaudutis.

Pasak teisininko, čia pirmiausia savivaldybės turėjo susitvarkyti, kad politikai sugrąžintų pinigus, jei pastebimos nepateisinamos išlaidos, o prireikus galima kreiptis ir į teismą.

Daroma didžiulė žala

J.Gaudutis pažymėjo, kad stebėjo ir kitas neturinčias tokios didelės reikšmės bylas. Advokato nuomone, jų sėkmingu ištyrimu politiškai suinteresuota prokuratūra, nes nori parodyti save kaip dirbančią instituciją: „Ir tuomet atsiranda visas tas „šiukšlynas", kuris turėtų būti operatyviai nagrinėjamas žemesniame lygmenyje, o atsiduria STT. Čia yra ir kitas momentas - tokiu būdu skandinamas STT autoritetas, tarnyba įveliama į pusiau politizuotus sprendimus. Manau, kad šioje dalyje srityje pas mus valstybėje nėra tvarkos."

Buvęs vadovas pastebėjo, kad įsteigtos STT pareigūnams buvo keliami dideli profesinio pasirengimo reikalavimai. „Šiandien ta institucija yra geriausiai parengta. Tai kodėl prokurorui neperduoti jai spręsti degančius klausimus", - ironizavo jis.

J.Gaudutis pabrėžė, kad kiekviena byla kainuoja, o šiuo atveju teisinė fondogrąža pasirodo labai menka - išlaidos didelės, o išsiaiškinamas kažkoks piktnaudžiavimas taloniukais: „Jei taip būtų versle, tai niekas tuo neužsiimtų. Taip daroma didžiulė žala."

Mato šou ir dvigubus standartus

Seimo nariui Valiui Ąžuolui irgi atrodo, kad teisėsaugos tarnybos apkraunamos begaline darbų dėl palyginti mažų sumų, o didesniems darbams pareigūnams laiko lieka vis mažiau: „Gaudome smulkias žuveles, kol banginiai praplaukia pro šalį."

Anot jo, liūdna, kad vienus čekiukus reikia tikrinti ir tarnybos apkraunamos, o kitų nereikia. „Štai ministrė Gintarė Skaistė grąžino apie 14 tūkst. eurų, bet netikrino nei STT, nei prokuratūra, o Jonavos merą tampome iki begalybės.

Manau, kad taikomi dvigubi standartai, kai vieni politikai padedami į šoną, nes neįdomu, o kiti tampomi prieš Europos Parlamento, Seimo rinkimų maratoną. Puikiai suprantame kuo baigsis. Na gerai, kažkas nuobaudą, simbolinę baudą gaus, bet logiškai aišku, kad už tokias sumas į kalėjimą tikrai nieko nesodins. Vaizdas gaunasi toks, kad reikia padaryti šou", -„Vakaro žinioms" kalbėjo parlamentaras.

Papuolė į savo spąstus

V.Ąžuolas taip pat tvirtino‚ kad išspręsti „čekių skandalą" reikėjo pavesti savivaldybėms, kurios turi įrankius - kontrolės ir audito tarnybas. Jis sakė, kad daug triukšmo sukėlusi situacija iš vienos pusės klostėsi dėl savivaldybių neturtingumo, nes išmokėjus atlyginimą tarybos nariui reikėjo lėšų ir mokesčiams - tai papildomai kainuodavo apie 40 proc. sumos.

„O nuo išmokamų degalų sumų, kurios buvo lyg kompensacija politikams, jokių papildomų mokesčių nereikėdavo. Taip savivaldybės su politikais papuolė į savo pačių spąstus per taupumą, kad mažiau mokėtų mokesčių. Bėda, kai yra 60 savivaldybių ir tiek pat tvarkų - vienur daugiau mokėjo atlyginimų ir buvo mažiau čekiukų, o kitur - atvirkščiai. Gerai, kad dabar sistema išspręsta ir neliko jokių čekiukų, o yra tik darbo užmokestis politikui", - aiškino Seimo narys.