Davidonytė mano, kad LRT pataisas vėl bus siekiama priimti taikant skubą: mes irgi reaguosime greitai

Tokiu atveju, pasak jos, žurnalistų bendruomenė reaguotų nedelsdama bei vėl rengtų protestus, ar svarstytų apie kitas atsakomąsias priemones.

„Tai yra realu, nes jie (valdantieji – ELTA) jau kartą parodė, kad gali tai padaryti ir iki šiol ta skubos tvarka buvo be jokio pagrindo, jie net nepaaiškino, kodėl ją taikė, tie paaiškinimai labai aptakūs. 

Man atrodo, kad jeigu jie norės tą įstatymą žūtbūt priimti, greičiausiai tą ir darys greitai. Mes pamatysime.

Prasidės kovo 10 dieną (Seimo – ELTA) sesija, pamatysime, kaip greitai tas klausimas bus įtrauktas į darbotvarkę — ar jis atsiras jau kovo 10 dienos darbotvarkėje, ar kitose darbotvarkėse“, – laidoje „ELTA kampas“ teigė B. Davidonytė. 

„Tuomet mes irgi reaguosime greitai. Jau parodėme, kad mokame sureaguoti greitai, kai reikia“, – sakė ji, užsimindama apie naujų protestų galimybę. 

LRT valdyseną peržiūrinti darbo grupė kitą savaitę turi užbaigti visuomeninio transliuotojo įstatymo projekto rengimą, o ketvirtadienį pristatė beveik paruoštą variantą. 

Anot B. Davidonytės, ši įstatymo projekto versija yra „gerokai blogesnė“ nei anksčiau skubos tvarka teiktas variantas, nes valdantieji, anot jos, iš esmės neatsisakė protestus sukėlusių siūlymų. 

„Vienintelis dalykas, dėl ko buvo atsitraukta – LRT direktoriaus atleidimui palikti dviejų trečdalių Tarybos narių balsai, bet tą dar bus galima pakeisti svarstant įstatymą Seime“, – kalbėjo ji. 

„Atleidimo pagrindai yra palikti lygiai tokie patys, kaip ir norėjo valdantieji – slaptas balsavimas, netgi formuluotės tos pačios.

Būtent tai buvo klausimas dėl suderinimo su (…) Europos Sąjungos žiniasklaidos laisvės aktu – dėl direktoriaus atleidimo pagrindų, kad negali Tarybos nariai šiaip sugalvoję atleisti direktorių, turi būti rimti, nustatyti pagrindai. Tai kol kas vis dar nėra padaryta ir atrodo, kad tas projektas lieka labai panašus“, – aiškino žurnalistė. 

B. Davidonytė taip pat negaili kritikos parlamentarų Artūro Zuoko ir Artūro Skardžiaus siūlymui suteikti teisę LRT tarybai spręsti, kada kitų žiniasklaidos priemonių atstovai galėtų kurti turinį LRT. Jos teigimu, tokiu būdu politikai kerštauja konkretiems žurnalistams. 

„Visiškai nepateisinama, kai politikai (…) nusprendžia, kad reikia tam tikrus žmones atriboti nuo dalyvavimo visuomeniniame transliuotojuje. 

Man atrodo, kad čia yra gan akivaizdus noras iš eterio pašalinti tam tikrus žmones. Galime net pavardėmis vardinti, kam šita įstatymo pataisa buvo parašyta – Andrius Tapinas, Edmundas Jakilaitis, Rita Miliūtė yra pagrindiniai žmonės“, – teigė ji. 

„Tai tam tikras politikų kerštas. Dar pridėta ir tokių siūlymų, kurie, man atrodo, kelia dar daugiau nerimo, nes čia jau kalbame ne apie direktorių, o apie konkrečius žurnalistus visuomeninio transliuotojo“, – pridūrė ji. 

Nesigaili, jog paliko darbo grupę: dabartis įrodė, jog tai buvo teisinga

Ketvirtadienį iš parlamento vadovo Juozo Oleko suburtos darbo grupės pasitraukė du atstovus joje turėjusi Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija. 

Šiek tiek anksčiau sprendimą trauktis priėmė vieną atstovą turėję liberalai.

Prieš kurį laiką darbo grupės posėdžiuose nusprendė nebedalyvauti ir LRT iniciatyvinė grupė bei Žurnalistų profesionalų asociacija, vadovaujama B. Davidonytės. 

Ji teigia pastarojo sprendimo nesigailinti, nes posėdžiuose vykusios diskusijos, profsąjungos pirmininkės teigimu, buvo imitacinės. 

„Aš visiškai nesigailiu. Man atrodo, kad mes priėmėme labai teisingą sprendimą ir dabartis tą įrodė dėl to, kad jokios tikros diskusijos toje darbo grupėje, mano akimis, nebuvo“, – tikino B. Davidonytė. 

Pasak žurnalistės, nors darbo grupėje buvo išklausytos įvairios pozicijos, valdantieji galiausiai liko prie savo siūlymų. 

„Buvo pasilikta prie to, ko nori valdantieji. Opozicija galiausiai išėjo, nes jie suprato, jog negali dalyvauti tokiame balsavime (…). 

Ten niekas nepakeitė galutinio rezultato. Opozicija irgi nieko nepakeitė. Kas iš to, kad jie ten ginčijosi? Opozicijos ilgas dalyvavimas darbo grupėje kažkiek legitimizavo tą darbo grupę“, – nurodė ji. 

„Mes matome tokią diskusijos imitaciją ir joje, man atrodo, geriausia nedalyvauti tam, kad tai nebūtų legitimizuota“, – pridūrė B. Davidonytė. 

Nemano, jog valdantieji atsižvelgs į Venecijos komisijos išvadas

Sausį tiek opozicijos, tiek valdančiųjų atstovai buvo susitikę su į Lietuvą atvykusiais Venecijos komisijos atstovais. Komisija kovo pradžioje žada pateikti išvadas dėl anksčiau Seime svarstytų LRT įstatymo pakeitimų. 

Valdantieji pažymėjo, kad prieš priimdami pataisas dėl visuomeninio transliuotojo įstatymo jie lauks Venecijos komisijos parengtų rekomendacijų. Vis tik, B. Davidonytė tokių pažadų įgyvendinimą laiko mažai tikėtinu. 

„Darbo grupė darbą baigs anksčiau negu bus pateiktos Venecijos komisijos išvados (…) ir čia yra didelė rizika. Jeigu valdantieji nepaisys tarptautinės institucijos išvadų tai gali pradėti jungti pažeidimo procedūras prieš Lietuvą“, – sakė tyrimų žurnalistė. 

„Jeigu būtų pripažinta, jog pažeistas žiniasklaidos nepriklausomumas, teisės viršenybės principai – tai galėtų lemti ir tai kad Lietuva prarastų finansavimą. Mes kalbame apie milijardus eurų“, – pabrėžė ji. 

Plės Tarybos narių skaičių, kurs valdybą

Seimo pirmininko suburta darbo grupė sutarė įstatyme palikti šiuo metu galiojančią nuostatą, kuri numato, kad generalinio direktoriaus atleidimui dėl nepasitikėjimo reikia dviejų trečdalių Tarybos narių balsų. 

Ji pati pasirinktų, kokiu būdu balsuoti: atviru ar slaptu. 

Taip pat siūloma, kad LRT generalinis direktorius galėtų būti nušalintas nuo pareigų dar nepasibaigus jo kadencijai, jeigu jis netinkamai atliktų savo pareigas, pažeistų viešąjį interesą, padarytų šiurkščius tarnybinius nusižengimus arba nebeatitiktų nepriekaištingos reputacijos kriterijų.

Siūloma, generalinio direktoriaus pareigas asmuo galėtų eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 

Be to, norima didinti Tarybos narių skaičių nuo 12 iki 15. Numatoma, kad po papildomą atstovą galėtų skirti vietos bendruomenių organizacijų sąjunga, Trišalė taryba, asmenų su negalia organizacijos. 

Tiesa, darbo grupė nepritarė konservatorių siūlymui mažinti prezidento ir Seimo deleguojamų atstovų skaičių. 

Kartu būtų įtvirtinti iki šiol įstatymu neapibrėžti reikalavimai Tarybai.

Taip pat numatoma, kad nuo 2028-ųjų galėtų įsigalioti naujas valdymo organas – valdyba. 

Be to, nutarta įstatymu apibrėžti visuomeninio transliuotojo misiją, suteikti teisę LRT tarybai spręsti, kada kitų žiniasklaidos priemonių atstovai galėtų kurti turinį LRT.

ELTA primena, kad praėjusių metų gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos. 

Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo K. Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.

Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka. 

Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turėtų patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą.

Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. 

LRT valdyseną peržiūrinti darbo grupė praėjusią savaitę sutarė, jog norint atleisti visuomeninio transliuotojo generalinį direktorių reikėtų 2/3 Tarybos narių pritarimo.

Tokia tvarka numatyta ir dabar galiojančiame įstatyme. Tiesa, LRT generalinis direktorius šiuo metu gali būti atleistas tik Tarybai balsuojant atviru būdu, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.

Pirminis valdančiųjų LRT projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos — prie Seimo vyko tūkstantiniai protestai, platinta peticija. 

Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.