Degalinių atstovas: karas karu, o Lietuvoje automobilių degalai bet kuriuo atveju kainuos brangiau nei Lenkijoje ir Latvijoje

Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininkas Karolis Stasiukynas teigia, kad dėl karo Izraelyje kylanti naftos kaina neabejotinai brangins ir degalus, tačiau didžiausią įtaką jiems esą daro politiniai sprendimai Lietuvoje.

Pasak didmenine ir mažmenine prekyba degalais užsiimančios įmonės „Stateta“ vadovo, pavojus, kad degalų kainos Lietuvoje išaugs, išlieka visada, nes naftos perdirbimo gamykla Mažeikiuose “Orlen Lietuva“ skaičiuoja kainas pagal pasaulines biržos kainas.

„Kai brangsta žaliava, natūralu, kad brangsta ir degalai“, – pastebėjo prekybininkas.

Rinkose kol kas ramu

Rinkos kol kas ribotai reagavo į savaitgalį prasidėjusią didžiausią per pusę amžiaus ataką prieš Izraelį.

„Luminor“ banko duomenimis, tiek „Brent“ rūšies nafta, tiek amerikietiškos WTI naftos barelio kainos augo beveik 4 proc., atitinkamai „Brent“ iki 88 dolerių lygio, WTI – iki 86 dolerių už barelį. Antradienio rytą naftos kaina laikėsi beveik nepakitusi – „Brent“ šiek tiek atpigo iki 87,8 dolerio už barelį, o WTI laikėsi ties 86 doleriais.

„Luminor investicijų valdymo“ portfelio valdytojas Justas Daujotas pastebi, kad „Brent“ naftos kaina aukštumas buvo pasiekusi rugsėjo 26 d. ir iki spalio 6 d. krito daugiau nei 11 proc. Esą todėl pirmadienio kainos šuolis gali būti kiek didesnis ir dėl kainos atšokimo.

Analitikai teigia, kad savaitgalio chaoso ryžtingas Izraelio atsakas „Hamas“ teroristams nuramino rinkas, tačiau keli rizikos veiksniai gali dramatiškai pakeisti naftos kainų žemėlapį.

„Kol kas neaišku, kokio masto bus Izraelio kontrpuolimas, nerimaujama, kad smūgių gali sulaukti „Hezbollah“ grupuotės, esančios Libano teritorijoje, taip pat neatmetama strateginių taikinių atakos Irane. Pastarasis faktorius gali turėti labai rimtų pasekmių naftos rinkoms“, – teigia J. Daujotas.

Pasak banko analitiko, didesnį naftos kainos augimą galėtų nulemti didesnis konflikto šalių įsitraukimas visame regione, jei situacija paveiktų ir pagrindines žaliavą išgaunančias šalis – Iraną ar Saudo Arabiją. „Vis dėlto šiame tūkstantmetyje vykusių šešių karinių Izraelio ir Palestinos konfliktų istorija rodo, kad po pirmųjų kelių naftos kainų augimo savaičių kaina per keletą mėnesių paprastai grįžta į pradinį lygį“, – ramino J. Daujotas.

Brangs bet kuriuo atveju

Lietuviškų degalinių sąjungos pirmininkas K. Stasiukynas mano, kad degalų kainos Lietuvoje kils, nepriklausomai nuo pokyčių pasaulinėje naftos rinkoje.

„Seimas jau nusprendė, kad Lietuvoje didės degalų akcizai. Taigi, ateis nauji metai ir degalai automatiškai pabrangs dėl mokesčių padidinimo. Kas blogiausia, tikėtina, kad būsime brangiausi regione. Šiandien Lenkijoje daug pigiau galima nusipirkti degalų“, – apgailestavo K. Stasiukynas.

Prekybininko teigimu, dauguma ES šalių degalams taiko minimalų privalomą akcizą, o Lietuva – kuo aukštesnį ir jį dar didina.

Didindama akcizus dyzelinui Lietuva siekia, kad transporto įmonės atsisakytų iškastinio kuro, t. y. kad jį naudoti neapsimokėtų.

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Emilis Cicėnas, remdamasis Finansų ministerijos skaičiavimais, anksčiau portalui teigė, kad vien dėl akcizo padidėjimo benzinas iki 2030 m. pabrangs 17 centų, o dyzelinas – 30 centų už litrą.

Kita vertus, E. Cicėnas pabrėžė, kad kainoms įtaką daro ne tik mokesčiai, bet ir daugelis kitų veiksnių – naftos kaina, „operaciniai“ ir gamybos kaštai. „Tai turbūt mažai ką pasako eiliniam žmogui, – pridūrė jis. – Bet degalai neišvengiamai brangs, nes akcizas yra galutinės kainos sudedamoji dalis.“

K. Stasiukyno nuomone, blogiausia yra ne tai, kad iš principo didinamas akcizas, bet kad mokesčiai Lietuvoje didesni negu regione ir tai iškreipia konkurenciją, mažina valstybės pajamas, kenkia gyventojams.

„PVM mokestis akcizų pavidalu liks Lenkijoje, o įmonės irgi pilasi degalus ten, tai tie pinigai neina į Lietuvos valstybės biudžetą“, – sakė K. Stasiukynas.

Prekybininkas apgailestavo, kad nepriklausomai nuo naftos kainų pasaulyje, Lietuvoje degalai bet kuriuo atveju kainuos daugiau negu Lenkijoje.

„Europos Sąjungoje visi yra susieti su pasaulio žaliavų kainomis, bet jeigu tu pas save mokesčius didini ir dar apribojimus įvedi, degalai automatiškai brangsta ir kainuoja daugiau negu pas kaimynus, – sakė K. Stasiukynas.

– Kaip buvome čempionai euro zonoje infliacijos lenktynėse, taip dabar einame link to, kad degalai Lietuvoje bus brangiausi. Gyvensime geriau negu šveicarai. Su tuo ir sveikinu.“

K. Stasiukynas pastebi, kad Lenkijoje jau šiuo metu galima rasti 10–15 centų už litrą, o Latvijoje – keliais centais pigesnių degalų negu Lietuvoje. Todėl žmonės į Lenkija vyksta pirkti ne tik maisto prekių, bet ir degalų. „Pinigus ten išveža“, – apgailestavo verslininkas.

Didesnis akcizas arba baudos

Alfa.lt primena, kad Seimas šių metų gegužę pritarė Akcizų įstatymo pataisoms, kuriomis nuo 2024 m. bus laipsniškai atsisakoma lengvatų ir subsidijų iškastiniam kurui, įskaitant dyzelinui.

Didinti akcizus Lietuvą skatina gresiančios baudos dėl nevykdomų įsipareigojimų mažinti šilumos efektą sukeliančių dujų (ŠESD) naudojimą.

Jei Lietuva iki 2030-ųjų išmetamų ŠESD kiekio nesumažins 21 proc., kaip numato neseniai atnaujintas ES pastangų pasidalijimo reglamentas, 2027 m. šaliai gresia 360 mln. eurų baudos.

Įstatymo pataisos numato, kad nuo 2025 m. į benzinui, dyzelinui, naftos dujoms taikomus akcizų tarifus bus įtraukta CO2 dedamoji, proporcinga kuro rūšies CO2 išmetimui, ir ji kasmet didės.

Tikimasi, jog tai ilgainiui skatins atsisakyti kuro rūšių, dėl kurių keliamos taršos blogėja aplinkos oro kokybė.

Nuo 2025 m. dyzelino, naudojamo transporte, akcizo tarifas bus suvienodintas su benzino akcizu, o nuo 2026 m. jis padidės tiek, kad būtų didesnis už benzinui nustatytą akcizą.

Aplinkos ministerija skaičiuoja, kad didinamas akcizas dyzelinui galutinę kuro kainą kasmet augins po 4–6 centus už litrą (ct/l). Kartu nuo 2025 m. variklių degalams įvedama anglies dioksido dedamoji degalų kainą papildomai didins po 3 ct/l kasmet.