Dideli pinigai – didelė sukčiavimo rizika: kurortuose nesibaigia skandalai aukcionuose

Kur sukasi dideli pinigai, ten ir didelė sukčiavimo rizika. Šią taisyklę patvirtina vis nauji su pajūrio kurortuose nuolat brangstančiu nekilnojamuoju turtu siejami skandalai.

Palangoje saugomoje pajūrio zonoje tebestūkso prabangia privačia vila virtusios neva rekonstruotos seniai išnykusios dušinės, kurorto valdžios teisinė kova su neteisėto statinio savininke, matyt, tęsis dar ne vienus metus, o Neringoje pati savivaldybė prisidėjo prie keistai atrodančios bylos.

Teisinis ginčas kilo dėl apleistos Preilos kanalizacijos perpumpavimo stoties pastato aukciono.

Tai šalia Kuršių marių esantis 244 kvadratinių metrų statinys, kuriam priklauso dar ir 4,5 aro sklypo dalis. Pradinė objekto kaina siekė 150 tūkst. eurų, o aukcioną laimėjo Palangos verslininkas, pasiūlęs 200 tūkst. eurų.

Bet galiausiai šis pasiūlymas buvo atmestas, o aukcionas nutrauktas, nes, atrodo, jį laimėjo ne tas asmuo, kurį buvo parinkę Neringoje kaip savo nuosavoje kišenėje įpratę tvarkytis veikėjai.

Šis aukcionas apipintas stulbinančiomis keistenybėmis. Pirmiausia jis buvo paskelbtas tik statinį pardavinėjančios bendrovės „Neringos vanduo“ interneto svetainėje ir regioniniame laikraštyje. Aukcioną laimėjęs verslininkas apie jį išgirdo atsitiktinai ir, matyt, jo pasirodymas buvo visiškai nelauktas kitiems į jį atvykusiems asmenims.

Kitų dviejų aukciono dalyvių pasiūlymai kėlė daug klausimų.

Pirmame komisijos atplėštame voke buvo nurodyta 262 tūkst. eurų suma – daugiau, nei siūlė palangiškis verslininkas, bet paaiškėjo, kad šis asmuo laiku nesumokėjo nei dalyvio mokesčio, nei pradinio įnašo, todėl turėjo būti pašalintas iš aukciono.

Dar vieno dalyvio pateikto voko turinys tapo neįspėjama mįsle, nes jame nebuvo svarbiausio dokumento – kiek siūloma sumokėti už statinį.

Negana to, šio voko savininkė, išgirdusi, kad jos bendrovė nepareiškė, kiek pasirengusi sumokėti už statinį, elgėsi labai neįprastai – nerodė jokių emocijų, neprotestavo, tik vėliau apkaltino komisiją, kad pradangino lapą, kuriame neva buvo užrašyta siūloma suma, o ji esą buvusi netgi tris kartus didesnė už pradinę – 450 tūkst. eurų.

Bet kitiems aukciono dalyviams susidarė įspūdis, kad vokas be siūlomos kainos buvo pateiktas sąmoningai, juolab kad jo savininkė aukciono rengėjo „Neringos vandens“ administracijos patalpose elgėsi lyg šeimininkė – atsisėdusi prie sekretorės kompiuterio išsispausdino kažkokį dokumentą, viena buvo palikta jos kabinete.

Vienaip ar kitaip, visus reikalavimus tenkino vienintelis palangiškis verslininkas, kuris ir turėjo būti paskelbtas nugalėtoju, bet Neringos meras D.Jasaitis pasirūpino, kad aukcionas būtų nutrauktas. Jis nė neslėpė „Neringos vandens“ vadovams liepęs surasti tam bet kokių teisinių argumentų, nes neva nenori, kad statinys būtų parduotas už mažiausią pasiūlytą kainą.

Be kita ko, „Lietuvos ryto“ žurnalistui meras išsidavė gerai pažįstantis voką be siūlomos kainos pateikusios bendrovės „Artumas“ savininkės tėvus.

Palangiškiui susidarė įspūdis, kad ši bendrovė ir būtų laimėjusi aukcioną, jei jame nelauktai nebūtų pasirodęs jis.

Dabar įsisuka jau teisinė karuselė – palangiškis kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti jį aukciono laimėtoju. Tada ir Neringos savivaldybė, gal įtardama, kad šis asmuo laimės bylą, paprašė teismo pripažinti „Neringos vandens“ rengtą aukcioną negaliojančiu – esą jis buvo paskelbtas be jos leidimo.

Iš tikrųjų Neringos savivaldybė leido parduoti pastatą dar 2019 metais, tik pirmasis aukcionas neįvyko, nes neatsirado pirkėjų.

Dabar meras D.Jasaitis kaltina „Neringos vandenį“, kad per pigiai pardavinėja savo turtą, nors jo kaina buvo gerokai padidinta, palyginti su pradiniu variantu. Tiesa, bendrovės vadovui nė plaukas nuo galvos nenukrito.

Teismui teks narplioti dar ir trečią su šiuo aukcionu siejamą bylą – į jį kreipėsi ir pavėlavęs sumokėti dalyvio mokestį bei registracijos įnašą verslininkas, nors, kaip paaiškėjo, jam pačiam gresia tapti įtariamuoju dėl galimai suklastotų datų dokumentuose.

Nežinia, kiek truks bylinėjimasis, aišku, kad dar ilgai kaip apleistas šašas ant Kuršių marių krantinės pūpsanti kanalizacijos siurblinė darkys kurorto veidą.

Ir tokių tarsi įstrigusių laike ir teisinėse džiunglėse pastatų Neringoje ne vienas. Nepavyko savivaldybės komunalininkams parduoti ir tualeto Nidos centre.

Per jo aukcioną buvo pateiktas sveiku protu nesuvokiamas siūlymas – už 30 kvadratinių metrų ploto statinį neva norėta sumokėti net 2 mln. 20 tūkst. eurų, bet laimėtojas netrukus pareiškė, kad suklydo įvesdamas sumą. Įtariama, kad tiesiog siekta sužlugdyti aukcioną.

Bet ar vis dėlto įmanoma išvengti fokusininkų manipuliacijas primenančių veiksmų per viliojančiu kąsniu tampančio nekilnojamojo turto aukcionus?

Aišku, kad turi būti bent jau keliama finansinė kaina aukcionus sužlugdantiems jų dalyviams, didinami pradiniai įnašai ir negrąžinami, kai tik jie patys kalti dėl paaiškėjusių klaidų.

Nekilnojamojo turto ekspertai mano, kad varžymasis per aukcionus vyktų gerokai sąžiningiau, sumažėtų dviprasmiškai vertinamų situacijų, jei jie būtų rengiami tik elektroniniu būdu, neatplėšinėjant vokų su siūloma kaina, o tai apie skaitmenizavimą daug kalbančiai Lietuvos valstybei seniai turėtų būti nesunkiai įveikiama užduotis.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder