„Teisininkai, kurie yra uzurpavę šią instituciją (joje nėra ne teisininkų), akcentuoja žodį „teismas“. Bet tai, ką daro dabartinis Konstitucinis Teismas, dažnai būna smarkiai nutolę nuo siaurų teisminių klausimų <…> Teisininkai, kurie paprastai net nėra mokęsi ekonomikos, priima sprendimus, neturėdami pakankamų žinių.
Kitaip tariant, jie priima sprendimus smegenų chirurgijos klausimais, būdami teisininkais“, – svarsto „Delfi“ pašnekovas.
– Apie tai, kas galima ir kas neleistina, Lietuvoje mielai paaiškina Konstitucinis Teismas, perskaitantis Konstitucijoje net tai, kas joje neparašyta. Konstitucinio Teismo galios vis labiau stumia į šoną demokratiškai atskaitingos politinės valdžios galias. Ar tai liudija teisės viršenybės triumfą Lietuvoje, ar veikiau mūsų santvarkos problemą?
– Ne kartą esu sakęs, kad tokio daikto, kaip Konstitucinis Teismas, ilgainiui turėtų nelikti. Turėtų atsirasti konstitucinė taryba.
– Kuo ji skirtųsi nuo Konstitucinio Teismo?
– Teisininkai, kurie yra uzurpavę šią instituciją (joje nėra ne teisininkų), akcentuoja žodį „teismas“. Bet tai, ką daro dabartinis Konstitucinis Teismas, dažnai būna smarkiai nutolę nuo siaurų teisminių klausimų. Antai jame dažnai svarstomi pensijų, mokesčių ir kiti ekonominiai klausimai.
Teisininkai, kurie paprastai net nėra mokęsi ekonomikos, priima sprendimus, neturėdami pakankamų žinių. Kitaip tariant, jie priima sprendimus smegenų chirurgijos klausimais, būdami teisininkais.
Konstitucinė taryba būtų įvairesnės sudėties institucija. Ją sudarytų įvairių visuomenės gyvenimo sričių žinovai, profesionalai.
Tai galėtų būti teisininkai, ekonomistai, sociologai ir panašiai. Ir jie toje taryboje dirbtų moralės filosofais.
Juolab kad ir ekonomistų, teisininkų „protėviai“ buvo moralės filosofai. Tokie, kaip Adamas Smithas.
Konstitucinėje taryboje būtų žmonės, gebantys išmintingai skirti blogį nuo gėrio ir pasakyti, kuris visuomeninis procesas tampa minėta pornografija. Dabar šią visuomeniškai svarbią sritį yra uzurpavę teisininkai, pabrėžiantys, jog Konstitucinis Teismas – tai teismas.
Konstitucinėje taryboje būtų žmonės, gebantys išmintingai skirti blogį nuo gėrio ir pasakyti, kuris visuomeninis procesas tampa minėta pornografija. Dabar šią visuomeniškai svarbią sritį yra uzurpavę teisininkai, pabrėžiantys, jog Konstitucinis Teismas – tai teismas.
Ir ši „teisininkų oligarchija“, kaip rašė prof. Nigelas Biggaras knygoje „What‘s Wrong With rights“, yra linkusi kurti naujas „žmogaus teises“, skatinti individualizmą ir aukoti bendrąjį gėrį.
Bet net teismuose juk būna prisiekusiųjų tarybos – jei tęsime šią analogiją, – ir tose tarybose esantys paprasti žmonės sugeba priimti sudėtingus sprendimus.
Žinoma, teks keisti Konstituciją, į kurią įrašytas Konstitucinis Teismas. Bet prieš kelionę svarbu žinoti, kur norime nueiti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą