„European Energy“: Akmenė ir Kretinga – prioritetinės vietos žaliojo kuro gamyklai

„Kol kas tikrai nesame pasirinkę konkrečios dar trečios, ketvirtos ar penktos vietos, todėl nebūtų prasmės ir komentuoti. (...) Sakykim, tos dvi kol kas yra prioritetinės vietos, kurios turi labai patrauklią infrastruktūrą ir mes į jas dabar koncentruojamės“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė T. Konkovskis.  

Anksčiau jis teigė, jog be Kretingos ir Akmenės rajonų būsimos gamyklos statyboms svarstomos dar kelios teritorijos. 

Pasak T. Konkovskio pagrindiniai gamyklos produkcijos – žaliojo kuro – pirkėjai galėtų būti laivybos bei sunkiojo transporto kompanijos. 

„Potencialiai Lietuvoje pats Klaipėdos uostas būtų suinteresuotas turėti e.metanolio užpildymo stoteles. Ir yra visa eilė laivybos įmonių, kurios tikrai turi didelį norą šioje regiono vietoje turėti e.metanolio užpildymo stoteles.

Tai pirmas toks potencialus offtaker'is (pirkėjas – BNS) yra laivybos pramonė“, – teigė T. Konkovskis.

„Toliau gali būti kalbama su sunkiojo transporto kompanijomis ir panašiai“, – pridūrė „European Energy“ Lietuvos vadovas.  

Žada gyventojus aprūpinti šiluma

Pasak T. Konkovskio, vandenilio ir e. metanolio gamykla padėtų Lietuvoje užtikrinti tolygią energijos gamybą bei vartojimą, taip pat neleistų susidaryti elektros pertekliui. 

„Žiūrint į ateitį visi suplanuoti saulės ir vėjo projektai susidurs su tam tikrais iššūkiais, kad tos energijos, kurią mes galėtume gaminti Lietuvoje, suvartojimas yra ribotas ir jos tiesiog nebus kur realizuoti“, – kalbėjo „European Energy“ biuro Lietuvoje vadovas.

„Kadangi „Power-to-X“ (vandenilio ir e. metanolio gamybos naudojant žaliąją energiją – BNS) yra labai imlūs elektros energijai, jie naudoja elektros energiją, kad gamintų vandenilį ir ją gali naudoti nuolatos. Tai reiškia, kad atsinaujinančios energetikos projektai galėtų turėti natūralų tęstinumą“, – pridūrė jis. 

Anot T. Konkovskio, gamybos metu išsiskiriančia pertekline šiluma galėtų būti aprūpinti vietų, šalia kurių iškils gamykla, gyventojai – Danijoje vienas „European Energy“ taip esą aprūpina kelis šimtus namų ūkių. 

„Šie projektai yra ypatingi tuo, kad jų gamybos procese išsiskiria nemažai perteklinės šilumos ir turint tokius projektus netoli gyvenamųjų rajonų ir centralizuotų šildymo tinklų perteklinę šilumą galima naudoti miesto šildymui“, – teigė „European Energy“ atstovas.

Bendrovė taip pat skelbia, jog vietos savivaldybei, kur iškiltų gamykla, kasmet butų sumokama bent 1,5 mln. eurų mokesčių.

Tikina, kad gamykla būtų saugi 

Kretingos bei Akmenės rajonų bendruomenėms nuogąstaujant dėl būsimų projektų, taip pat jų galimo poveikio aplinkai ir sveikatai, „European Energy“ bei vandenilio sektoriaus mokslininkai tikina, kad būsima gamykla bus saugi. 

Pasak T. Konkovskio, tokios gamyklos yra projektuojamos ir statomos laikantis aukščiausių saugumo standartų, jose įdiegiamos kelių lygių apsaugos sistemos.  

„Tai leidžia užtikrinti, kad netgi kažkokios avarijos metu, jeigu įvyktų nuotėkis, jis yra lokalizuojamas ir visi padariniai yra surenkami. Pavyzdžiui, nutekėjusi medžiaga gali būti surenkama nuo paviršiaus į atitinkamus rezervuarus ir neutralizuojama“, – kalbėjo T. Konkovskis. 

Pasak Lietuvos energetikos instituto (LEI) mokslininko, Lietuvos vandenilio energetikos asociacijos vadovo Šarūno Varnagirio, duomenys rodo, kad pasaulyje daugėjant vandenilio ir e. metanolio projektų, incidentų juose mažėja. 

„Dabartiniu metu vandenilio ir metanolio gamykloms yra labai aukšti standartai, saugumo reikalavimai, detektoriai (įrengiami – BNS) praktiškai visose įmanomose vietose – ne tik nuotėkio, bet ir liepsnos, kurie užtikrina bet kokią (apsaugą – BNS) nuo galimos padaryti žalos“, – spaudos konferencijoje teigė Š. Varnagiris.

„European Energy“ „Power-to-X“ technologijos (žaliosios energijos pavertimas į žaliąjį vandenilį, e-metanolį ar amoniaką) skyriaus vadovas Peteris Norby Svendsenas (Peteris Niorbis Svendsenas) pažymėjo, kad e. metanolis yra bekvapis bei saugesnis nei dujas ar anglį gaminamas įprastas metanolis, taip pat pasižymi mažesniu degimu nei dyzelinis kuras.    

„Statydami gamyklą įsitikiname, kad turime visas priešgaisrines ir saugos priemones, (...) bendradarbiausime su vietine ugniagesių tarnyba ir, žinoma, laikysimės visų standartų, kurie turi būti užtikrinant saugią aplinką“, – BNS teigė P. N. Svendsenas.

Jo teigimu, statant gamyklą bus gerai pasiruošta, kaip veikti nelaimės atveju, o metanolio talpyklos bus nedidelės talpos. 

T. Konkovskis sutiko, jog ruošiantis statyti gamyklą su gyventojais reikės ieškoti bendrų sprendimų.   

„Mūsų laukia dar pakankamai ilgas dialogas su bendruomenėmis, per kurį mes tikimės išgryninti rizikas ar baimes, kurios kyla bendruomenėms, ir rasti bendrus sprendimus tų baimių ir rizikų išsprendimui“, – teigė „European Energy“ atstovas.

„European Energy“ sausį pranešė investuosianti apie 400 mln. eurų į metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklą Lietuvoje – įmonė renkasi vietą Kretingos ir Akmenės rajonuose, tačiau galutinai ją parinkti numato 2025 metais, o pradėti veiklą 2028 metais. Pasak bendrovės, tai bus galingiausia tokia gamykla Baltijos ir Skandinavijos šalyse.   

Planuojamo projekto poveikio aplinkai vertinimas (PAV) tiek Kretingos, tiek Akmenės rajonuose taip pat turės būti atliktas dalyvaujant Latvijos institucijoms bei visuomenei.

Gamykla turėtų sukurti keliasdešimt naujų darbo vietų, ją statant būtų tvarkoma ir tos vietovės bei aplinkinių teritorijų infrastruktūra. 

„European Energy“ pirmąją pasaulyje didelio masto e. metanolio gamyklą vysto Danijoje, jį turėtų pradėti veikti dar šiemet. Gamyklos produkcija bus naudojama kaip degalai pirmajam pasaulyje CO2 neutraliam krovininiam laivui „Laura Maersk“.