Šiandien iš Briuselio Lietuvą pasiekė daug žinių. Nors žiniasklaida iš esmės jau daugelį šios dienos aspektų nušvietė, bet pamaniau, kad svarbu papasakoti tai, ką mačiau pats - arba kaip šios dienos Užsienio reikalų taryba atrodė iš vidaus.
Geriausiai atmosfera atsiskleistų, atskleidžiant Lietuvos tikslus, kuriuos pristatyti ir važiavau.
1. Techninė pagalba. Nors iš ES perspektyvos Lietuva dar nėra susidūrusi su katastrofiškais migrantų srautais (palyginimui Švedija - 160.000, Vengrija 400.000), tačiau keletas aspektų verčia į padėtį žiūrėti rimtai.
Pirma - Baltarusijos režimo galimybės užtikrinti srautą yra didelės ir dar ne visos panaudotos - mūsų skaičiavimu per savaitę į Minską gali atkeliauti iki 6000 norinčių patekti į ES.
Kitas aspektas - Lietuva nėra buvusi pirmojo priėmimo šalimi, tai reiškia, kad neturime reikiamos patirties ir infrastruktūros nelegalių migrantų srautams valdyti. Todėl mums svarbi visa pagalba, kurią ES valstybės gali suteikti dvišališkai.
Šiandien jau užsitikrinome Estijos, Suomijos, Lenkijos, Austrijos dvišalę pagalbą. Neatmesčiau, kad ir sulauksime ir daugiau. Ir dar. Šiandien Frontex paskelbė apie “Rapid border intervention” misiją. Iki šiol tokios misijos vykdavo tik prie Graikijos krantų, todėl tai didelė pagalba ir dėmesys Lietuvai.
Misija reiškia, kad Lietuva sulauks daugiau pasieniečių, technikos, finansinės paramos, o prie Baltarusijos sienos plevėsuos ES vėliava, priminsianti turintiems minčių ją kirsti, kad tai ne tik Lietuvos siena, bet ir visos ES.
Visa tai pavyko pasiekti sutelktu URM, VRM, ES atstovybės ir VSAT pastangomis.
Puikiai ir efektyviai padirbėta! 2. Nelegalių migrantų grąžinimas. Nors tik prasidėjus pirmiesiems sienos kirtimams iškart susitikau ir su Turkijos ir su Irako ministrais (iki dabar tokių susitikimų jau buvo ne vienas) ir šią savaitę, jeigu viskas pavyks su delegacijomis turėtume važiuoti ir į Ankarą ir į Bagdadą, Lietuvos galimybės susiderėti grąžinimą gali būti ribotos.
Graikijai ir Suomijai susitarti su Iraku dėl nelegaliai patekusių sekėsi sunkiai. Kol kas signalai iš Irako yra pozityvūs, bet kol lėktuvai su migrantais nepradėjo skristi iš Lietuvos džiaugtis yra anksti. Europos institucijos turi kuri kas daugiau svertų susitarti su trečiosiomis valstybėmis.
Todėl pakviečiau drauge vizituose dalyvauti ir ES institucijų atstovus.
Reakcijos pozityvios, tikiuosi pavyks. Grąžinimas yra vienas svarbiausių Lietuvos uždavinių ir dėl krūvio Lietuvos sistemoms mažinimo ir dėl signalo naujiems migrantams, kad Europa nėra kiauras rėtis - taisyklių reikia laikytis.
3. Sankcijos režimui. Tai, su kuo susiduria Lietuva, nėra pabėgėlių krizė. Tai Baltarusijos režimo gerai organizuota ataka prieš Lietuvą, prieš VISĄ Europos Sąjungą. Ryanair lėktuvo pagrobimas buvo pirma raudona linija, dabar režimas peržengia kitas.
Suomija, Graikija, Ispanija buvo susidūrusios su panašiomis situacijomis, tačiau tik Lietuva dabar patiria tikrą hibridinę ataką migrantais.
Atakoms turi būti atsakas ir geriausias atsakas yra sankcijos. Kolegoms posėdyje pristačiau galimybė plėsti sektorines sankcijas IR/ARBA taikyti tikslines - taip vadinamąjį penktąjį sankcijų paketą. Tačiau yra ir naujas dėmuo. Pabėgėliai Graikijos, Italijos krantus pasiekdavo piratų pagalba, pripučiamuose plaustuose bėgdami nuo mirties, bado ir karo.
Mūsų atveju žmonės kreipiasi į turizmo agentūras, perka bilietus į lėktuvus, transatlantiniams skrydžiams naudojamais lėktuvais skrenda į Minską, ten juos pasitinka kelionių agentūrų atstovai ir palydi iki sienos su Lietuva.
Organizacijos, kurios užtikrina kelionę yra realios įmonės, turinčios sąskaitas, mokančios algas, turinčius ryšius ir su Europos Sąjunga. Įrodžius, kad jos atsakingos už neteisėtą žmonių gabenimą, ES galėtų pradėti teisinius veiksmus ir prieš jas.
Ši idėja dar nauja, sutarėme ieškoti būdų kaip ją galėtume įgyvendinti.
Papildomi nauji faktoriai, kuriuos pristačiau.
1. Zapad 2021. Labai pavojinga situacija kai vyksta agresyvios karinės pratybos Lietuvos pasienyje ir tuo pačiu tos pačios valstybės organizuotas pabėgėlių srautas. Provokacijų galimybė didelė, todėl reikalinga partnerių parama ir padidintas dėmesys būtent kariniam aspektui.
2. Afganistano pabėgėliai. Po karių išvedimo iš Afganistano nesunku nuspėti, kad aplinkinės valstybės gali tikėtis didelio pabėgėlių srauto. Tai jau pradėjo aiškėti Tadžikistane į kurį plūstelėjo pabėgėliai iš kaimyninio Afganistano.
Rusija gali nesudėtingai nukreipti šį srautą į valstybes, su kuriomis turi sieną - Suomiją, Baltijos valstybes.
Todėl labai svarbu turėti veikiantį grąžinimo į paskutinę pabėgėliams saugią valstybę mechanizmą, kad Europa netaptų nuolatiniu taikiniu.
Septyni interviu nuo New York Times iki LRT, pasisakymai posėdžio metu, eilė dvišalių pokalbių – su ES užsienio reikalų ministrais nuo Baltijos valstybių iki Europos Komisijos viceprezidento ir kelių komisarų.
Viena aišku - Lietuva ne viena, Lietuva girdima ir sulaukia pagalbos.
Nors vasara ir įvairiapusiškai karšta, bet turime aiškius tikslus ir galimybes jiems pasiekti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą