Jei trumpai atsakytume į klausimą, ar Žemė traukiasi, gautume ir taip, ir ne vienu metu.
Merkurijus traukiasi
1974 m. kosminis aparatas „Mariner 10“ praskrido pro Merkurijų ir aptiko įrodymų, kad jis traukiasi.
Šie įrodymai pasirodė kaip kilometrų ilgio šlaitai per visą planetą. Jie atsirado dėl po šlaitais esančių lūžių, nes mažiausia Saulės sistemos planeta traukiasi dėl jos vidaus aušinimo.
Merkurijaus vidui traukiantis, planetos pluta palaipsniui užima vis mažesnį plotą. Tai lemia lūžiai ir šlaitai, atsirandantys plutai susispaudus.
Tokį procesą galima palyginti su tuo, kaip ilgai gulintį obuolį sutraukia ir ant jo atsiranda savotiškų morfijų.
Tai reiškia, kad obuolys susitraukia ir kažkas panašaus vyksta su Merkurijumi dėl jo karšto vidaus atvėsimo.
2014 m. mokslininkai nustatė, kad Merkurijus susitraukė maždaug 7 kilometrais, o skaičiavimai parodė, kad šis procesas prasidėjo prieš 3 mlrd. metų.
Tik 2023 m. mokslininkai išsiaiškino, kad Merkurijus traukiasi net ir dabar, nes jo vidus vis dar vėsėja.
Mokslininkai išsiaiškino, kad Merkurijus ir dabar tebesitraukia, nes jo vidus vis dar šąla / Nuotrauka: NASA
Mėnulis traukiasi
2010 m. mokslininkai, tyrinėdami Mėnulio paviršiaus šlaitus ir lūžius, išsiaiškino, kad Mėnulis taip pat traukiasi.
Paaiškėjo, kad šis procesas taip pat vyksta dėl Mėnulio vidaus aušinimo. Mokslininkai apskaičiavo, kad per kelis milijonus metų Mėnulis susitraukė apie 100 metrų.
2019 m. mokslininkai rado įrodymų, kad Mėnulis vis dar traukiasi, o tai reiškia, kad jo pluta vis dar traukiasi ir pats Žemės palydovas tebėra tektoniškai aktyvus.
2010 m. mokslininkai nustatė, kad Mėnulis taip pat traukiasi / Nuotrauka: NASA
Ar Žemė traukiasi?
Mokslininkų teigimu, mūsų planeta nuolat didina savo masę, nes kasmet į Žemę nukrenta apie 40 000 tonų kosminių dulkių ir meteoritų.
Tačiau tuo pat metu kasmet iš Žemės atmosferos į kosmosą išsiskiria didžiulis kiekis dujų.
Mokslininkai nustatė, kad kas sekundę į kosmosą ištrūksta apie 3 kg vandenilio, o kasmet Žemė praranda apie 95 000 tonų vandenilio.
Mūsų planeta taip pat netenka helio ir kasmet į kosmosą ištrūksta apie 1 600 tonų šių dujų.
Palyginę šiuos veiksnius, taip pat Žemės branduolio prarandamos energijos kiekį jam šylant ir mūsų planetos gaunamos energijos kiekį, mokslininkai nustatė, kad Žemės masė kasmet sumažėja 50 000 tonų.
Nors tai didelis skaičius, jis vis tiek sudaro tik 0,0000000000000001 % visos Žemės masės.
Kasmet iš Žemės atmosferos į kosmosą išsiskiria didžiulis dujų kiekis / Nuotrauka: phys.org
Kita vertus, mokslininkai nustatė, kad Žemės dydis kasmet sumažėja 0,1 mm, o tai maždaug atitinka žmogaus plauko plotį.
Vadinasi, mūsų planeta vis dar traukiasi, bet ne tiek, kad reikėtų dėl to nerimauti.
Šaltinis: focus.ua
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą