Galvojate, kad fonde sukaupta pensija paveldima? Ne visada!

O kai paveldima, tampa dar vienu besiriejančių giminaičių taikiniu. Ekspertai įspėja, kad kaupimo nereikėtų painioti su tikrąja pensijų sistema.

„Sodros" pensija nepaveldima

Dalis žmonių, kurie kaupia papildomai pensijai II ar III pakopoje privačiuose fonduose, vis dar galvoja, kad tai reiškia, jog jie nedalyvauja „Sodros" pensijų sistemoje. Tačiau iš tiesų tai vadinamoji pirmoji pakopa - sistema, kurioje automatiškai dalyvauja visi dirbantieji ir ši pensija nėra paveldima.

Bet, kaip nurodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, jei miršta pensijos gavėjas ir yra likę našlė (-ys) ar našlaičiai, jiems gali būti paskirtos našlių ar našlaičių pensijos. Taip pat, jei miršta dar ne pensijos gavėjas, tačiau jau turėjęs minimalų stažą senatvės ar negalios pensijai gauti žmogus, našlei (-iui) ar našlaičiams taip pat gali būti paskirtos atitinkamos pensijos.

Kada paveldimos II pakopos lėšos

Jeigu asmuo dalyvauja II pakopos kaupime ir miršta nesulaukęs pensijos, visos jo lėšos yra paveldimos. Pensijų fonde kaupiamos lėšos gali būti paveldimos ne tik pagal įstatymą, bet ir pagal testamentą. Paveldimos tiek asmens įneštos, tiek valstybės pridėtos lėšos kaupiant.

„Jeigu miršta jau išmoką iš II pensijų pakopos gaunantis asmuo, paveldėjimas priklauso nuo pasirinktos išmokos rūšies. Jei gavėjas buvo pasirinkęs pensijų anuitetą su paveldėjimo galimybe, neišmokėta suma paveldima. Jei asmuo buvo pasirinkęs nepaveldimą anuitetą, tuomet paveldėti nėra ko", - nurodo ministerija.

Jeigu sukaupta 5403 eurų ar mažiau - asmeniui mokama vienkartinė išmoka. Šie pinigai yra paveldimi.

Jei sukaupta 5404 - 10 807 eurų - mokamos periodinės išmokos (kai pasibaigia pinigai, pasibaigia ir išmokos). Šie pinigai irgi yra paveldimi.

Jei pensijų fonde sukauptas turtas yra didesnis kaip 64 841 euras, asmuo turi teisę sukauptą pensijų turto dalį, viršijančią 64 841 eurą, gauti iš pensijų kaupimo bendrovės vienkartine pensijų išmoka.

Privalomoji anuiteto įsigijimo riba yra 10 807 eurų. Tai reiškia, kad anuitetą reikės įsigyti, jeigu sukaupta bent 10 807 eurų suma.

Standartinis anuitetas nepaveldimas

Standartinis pensijų anuitetas - tai anuitetas, kai pensijų išmokos pradedamos mokėti iš karto asmeniui, įsigijusiam anuitetą, ir mokamos iki gyvos galvos. Standartinis pensijų anuitetas nepaveldimas. Taip pat yra galimybė pasirinkti standartinį anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu iki 80 metų. Tuomet valstybė garantuoja, kad „Sodra" pensijų anuitetų išmokas mokės kas mėnesį visą gyvenimą. Paveldima priskaičiuotų, bet neišmokėtų iki 80 metų išmokų suma.

Atidėtas anuitetas paveldimas tik iš dalies

Atidėtasis pensijų anuitetas - tai anuitetas, kurį dalyvis įsigyja sulaukęs pensinio amžiaus, tačiau anuiteto išmokos pradedamos mokėti tik sulaukus 85 metų ir mokamos iki mirties. Tai reiškia, kad nuo 65 iki 84 metų asmuo iš pensijų fondo gaus periodines išmokas (kurios yra paveldimos), o nuo 85 metų - atidėtojo pensijų anuiteto išmokas (kurios nėra paveldimos) gaus iš „Sodros".

Svarbu žinoti, kad sprendimas dėl pensijų anuiteto įsigijimo priimamas visam likusiam gyvenimui. Jį pakeisti galima tik per pirmąsias dešimt darbo dienų, kai „Sodra" pateikia klientui sprendimą dėl anuiteto mokėjimo.

III pakopos turtas paveldimas

Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme, kuris reglamentuoja III pensijų pakopos kaupimą, nustatyta, kad po dalyvio mirties jam priklausanti pensijų turto dalis paveldima. Taigi mirus asmeniui, kuris lėšas kaupė III pensijų pakopoje, turtas paveldimas taip pat, kaip ir II pensijų pakopoje: tiek asmens įmokėtos lėšos, tiek valstybės prisidėjimas.

Vienišų senolių turtas tenka valstybei

O kas nutinka su sukauptais pinigais, kai miršta žmogus, neturintis artimųjų? Tokiu atveju turtą paveldi valstybė. Sukaupti pinigai II ar III pakopoje paveldimi kaip ir kitas kilnojamas turtas, kurį tokiu atveju administruoja VMI.

„Valstybė, skirtingai nuo kitų įpėdinių, negali atsisakyti paveldėjimo arba priimti jį su sąlyga ar su išlygomis. Terminas priimti palikimą valstybei nenustatytas, t. y. valstybė gali kreiptis dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, bet kuriuo momentu, nepaisant to, kada atsirado palikimas", - „Vakaro žinioms" nurodė VMI kancleris Dainius Jasiulis.

Jis pridūrė, kad valstybė paveldi ir mirusiojo skolas, taigi VMI visų pirma turi pareigą atsiskaityti su palikėjo kreditoriais (jei tokių yra), o tik po to visas likusias lėšas perveda į valstybės biudžetą.

2022 m. VMI, paveldėjimo santykiuose atstovaudama valstybę, gavo 880 Palikimo perėjimo valstybei liudijimų ir paveldėjo apie 1,3 mln. Eur. 2023 m. buvo gauti 904 liudijimai ir paveldėta suma sudarė kiek daugiau nei 1 mln. Eur. Iš paveldėtų lėšų VMI 2022 m. atsiskaitė su 583-jų palikėjų kreditoriais ir jiems sumokėjo beveik 460 tūkst. Eur, o 2023 m. buvo atsiskaityta su 617-kos palikėjų kreditoriais, jiems sumokant 484 tūkst. Eur.

Komentaras

„Vakaro žinių" kalbintas Pagyvenusių asmenų asociacijos vadovas Kęstutis MAKAREVIČIUS sako, kad pensijų kaupimo sistema yra sunkiai suprantama pagyvenusiems žmonėms:

„Manau, kad yra senjorų, kurie išėję į pensiją sužino, kad pasirinko ne tokį anuitetą, kuris būtų paveldimas.

Senjorams pati sąvoka anuitetas yra nauja ir sunkiai suprantama. Štai ir aš pats nežinojau apie tai, kad pasirinkus vienos rūšies anuitetą, daugiau sprendimo pakeisti negalima. Pavyzdžiui, jeigu netyčia pasirinktas nepaveldimas anuitetas. Dėl II pakopos senjorams kyla labai daug klausimų, o aiškumo trūksta.

Nėra išsamios informacijos, tik įvairūs pseudoekspertų pasisakymai, kuriuose nenoriai kalbama apie galimybę gyventojams išsiimti pinigus, nes primenama, kad dalis tų pinigų yra valstybės. Jeigu valstybė prisidėjo, tie pinigai nebėra jos, kodėl senjoras negali jais disponuoti? Gal reikėtų tuos pinigus atskirti ir leisti žmogui naudotis savo pinigais. Nežinau, kaip tokie dalykai derinasi su Konstitucija, kurioje numatyta, kad žmogaus nuosavybė yra neliečiama. Šiuo atveju išeina, kad tai žmogaus nuosavybė, kurią kažkas kontroliuoja."

Pagyvenusių žmonių asociacijos Vilniaus skyriaus vadovas Remigijus Samuilevičius „Vakaro žinioms" sakė, kad paveldimumo klausimas senjorams - labai svarbi tema. Sukaupti pinigai daliai senjorų tampa jų turtu su galimybe paveldėti, bet ne visi žino, kaip tinkamai save apsaugoti. „Šiuo metu organizuojame projektą, kurio metu vykdysime specialistų konsultacijas, kad teisininkai konsultuotų senjorus įvairias klausimais. Labai aktualus yra paveldimumo klausimas. Pasitaiko atvejų, kai senjorai užrašo savo turtą palikuonims dar būdami gyvi. Gerai, jeigu vaikai sąžiningi. Bet pasitaiko, kad perimamas žmogaus turtas ir senjoras išvaromas į gatvę.

Sukaupti pensijų pinigai taip pat yra turtas, kuris tampa dar vienu nesąžiningų giminaičių taikiniu. Kiekvienas pinigas palikuonims rūpi, kad kuo didesnę sumą pavyktų iš to pyrago atsiriekti. Todėl konsultuojame, mokome senjorus, kad jie neskubėti per anksti atsisakyti savo teisių ir neliktų gatvėje ar senelių namuose. Mūsų organizacijos tikslas - kad žmogus oriai praleistų savo gyvenimo likutį", - „Vakaro žinioms" sakė R.Samuilevičius.

Interviu su profesoriumi, sociologu Romu LAZUTKA:

- Visi gyventojai moka mokesčius, kad užsitarnautų pensiją „Sodros" sistemoje. Bet jie raginami ir papildomai kaupti fonduose. Ar sąžininga, kad tik kai kuriais atvejais sukaupti pensijos pinigai fonduose yra paveldimi?

- Tai yra ne sąžinės, o technikos reikalas. Bet taip, tikrai buvo suklaidinimo. Kažkiek ir dėl politikų kaltės. Sistema pristatoma taip, kad žmonės jos nelabai suprastų.

Yra numatytas ir paveldimumas. Jis gali būti. Gali būti ir atsisėmimo klausimas. Ypač, kai kažkas nutinka, žmogus suserga, išsiskiria ar įvyksta kitų dalykų. Bet tai žmonėms ir reikėtų pasakyti: kad tai yra taupymo būdas ateičiai, bet ne garantuota pensija iki gyvos galvos. Ir tokia papildoma sistema gali būti, nes mes jau turime „Sodros" sistemą. Tik reikia ją sustiprinti, kad jos pensijos būtų kiek stipresnės. Tuomet papildomas kaupimas gali būti koks tik nori ir tai yra privatus žmogaus reikalas. Kas nori, gali pirkti anuitetą nepaveldimą, kiti gali nepirkti, pasiimti pinigus ir susiremontuoti būstą, susidėti dantų implantus. Juk kas žmogui iš to ilgo gyvenimo senatvėje, jeigu jis valgyti negali be skausmo.

Visa tai gali būti, tik nereikia klaidinti žmonių, neva „Sodros" pensija bus menka, gal „Sodra" tuoj bankrutuos, o jau iš fonde sukauptos pensijos gerai gyvensite senatvėje. Žmonėms aiškiai nepasakoma, kaip yra. Nes yra suinteresuotumas privataus verslo.

- Daliai žmonių atrodo, kad kaupimas tarsi privalomas, bet juk galima likti ir tik „Sodros" sistemoje.

- Valstybė atsako už žmonių apsaugą senatvėje ir pensijas. Tam ir yra sukurta „Sodros" sistema. Be to, yra ir šalpos pensijos tiems, kurie neturi jokio darbo stažo. Valstybė jų be pinigų nepalieka, nors pinigai ir yra kuklučiai. Bet „Sodra" atsako už kiekvieno žmogaus pajamas senatvėje, kas beatsitiktų. Tai yra kaip viešasis transportas mieste, kuris turi užtikrinti kiekvienam žmogui susisiekimo galimybę, nes tai yra viešoji paslauga, dėl kurios užtikrinimo ir mokami mokesčiai.

II pakopa yra kaip žmogaus pasirinkimas pačiam važiuoti automobiliu prabangesniu ar paprastesniu. II pakopoje paveldimumas buvo padarytas pataikaujant žmonėms, kurie norėjo paveldėjimo galimybės. Todėl šioje sistemoje žmonės noriau dalyvauja. Bet tai yra žmonių apgaudinėjimas, nes jeigu pinigai paveldimi, tai jau nėra pensija. Pensija turi būti mokama iki gyvos galvos. O II pakopa nėra pensijų sistema. Pensijų fondas neįsipareigoja mokėti pensijos iki gyvos galvos.

II pakopa yra privatus žmogaus reikalas, bet ir čia reikalinga valstybės priežiūra, kad nebūtų vagiliavimo. Ir nereikia, kad valstybė šią sistemą finansuotų ar nurodinėtų, kada žmogus gali savo pinigus pasiimti, ar gali, ar tie pinigai gali būti paveldimi. Tai nustato paslaugų teikėjai, kurie gali teikti įvairias paslaugas. Vieni gal norėtų pasiimti dalį, kiti gal norės pasilikti senatvei, treti norėtų, kad sukaupti pinigai būtų paveldėti. Bet tai privatus žmogaus reikalas ir valstybė čia turi kištis tik tiek, kad žmogus neliktų apgautas, kad nebūtų naudojamasi žmonių nesupratimu.

- Tai ar žmonės patys supranta, kokioje sistemoje jie dalyvauja?

- Yra labai daug painių dalykų, žmonėms sukuriami nepateisinami lūkesčiai. Paprastai, žmonės savo sveiku protu ilgainiui perpranta. Jau praėjo kažkiek laiko, kai yra ši sistema, ir kai kurie žmonės jau mato, kokias išmokas jų tėvai gauna iš II pakopos. Jiems buvo žadėta, kad šis kaupimas išgelbės juos iš skurdo, o realybėje net ir neblogai uždirbęs senjoras gauna 60 eurų per mėnesį. Net ir tiek retas gauna. Didžioji dauguma gauna po 30 eurų per mėnesį po dvidešimties metų kaupimo. Aiškiai matome, kaip veikia sistema. Bet žmonėms ir toliau kabinami makaronai, sakoma, kad ir dvidešimt metų kaupimo yra per mažai, jau raginama kaupti keturiasdešimt metų.

Kas bus po tiek laiko? Gal jis gaus tris kartus daugiau. Bet per tą laiką „Sodros" pensija, kuri dabar yra 600 eurų, bus kokie 3000 eurų. Be to, „Sodros" pensija kasmet didėja dėl indeksavimo, o II pakopos pensijos nėra indeksuojamos. Vien per pernai „Sodros" pensija padidėjo 60 eurų, o kaupę II pakopoje ne visi tiek gauna už visą kaupimo laikotarpį.

Tiesiog reikia stiprinti „Sodros" sistemą, tuomet ji daugiau lėšų išdalins. Tuo mes ir skiriamės nuo kitų šalių, kad „Sodros" pensijos mažos ir tai sukuria kontekstą kurti pasakas apie II ir III pakopas.