Gandrai sugrįžo ar dar neišskrido?

„Telefono pakrovėją turbūt pamiršo“, „piniginę paliko“ „grįžo pažiūrėti, ar tikrai lygintuvą išjungė“, „sugedo GPS“, „per sieną nepraleido“, „grįžo švęsti Rugsėjo 1-osios“, „bus šiltas ruduo“, „žiemos nebus“, - komentavo neįprastą sparnuočių elgesį internautai.

Ventės rago stoties ornitologas Vytautas Jusys paaiškino, kad tai ne tie patys gandrai, kurie Lietuvoje vasarojo ir jau išskrido.

„Tradiciškai dauguma gandrų iš Lietuvos išskrenda po Žolinės, bet būna, kad pasilieka ir iki rugsėjo vidurio ir net spalio pradžios.

Tie gandrai, kurie išskrido, negrįžta, jie jau per porą savaičių pasiekė Egiptą. Tuščius lizdus trumpam užima dar neišskridę giminaičiai, gal migruojantys iš Latvijos", - komentavo ornitologas.

Migruoja dėl maisto, o ne dėl šalčio

Pasak V. Jusio, pagrindinė paukščių migracijos priežastis yra ne artėjantys šalčiai, o maisto trūkumas. Kol orai leidžia lengvai susirasti maisto, kai kurie paukščiai neskuba palikti Lietuvos.

„Kol paukščiai čia randa maisto, tol neskuba. Yra šeimų, kurios vėliau vaikus išveda, todėl ir išskrenda vėliau“, - aiškino specialistas.

Internautų spėlionėms, jog vėlyva gandrų migracija pranašauja šiltą rudenį ar net žiemą be sniego, ornitologas taip pat turi paaiškinimą. Anot jo, paukščiai reaguoja į esamas sąlygas, o ne prognozuoja ateitį.

„Paukščiai naudojasi tuo, kas yra, o ne tai, kas bus“, - pažymėjo V. Jusys.

Žiemoja silpniausieji

Pasak ornitologo, nereikėtų stebėtis net ir pamačius gandrą vidury žiemos. Būna, kad dalis jų lieka žiemoti Lietuvoje. Tiesa, dažniausiai tai ne patys stipriausi sparnuočiai.

"Lietuvoje lieka daugiausiai žiemoti nesveiki, visokie paliegę, žmonių užauginti gandrai.

Jeigu žiema nebūna labai šalta, neužšąla žemė, jie randa sliekų ir išgyvena.

Prisimenu, kaip Klaipėdos šiukšlyne vieną žiemą sėkmingai peržiemojo keturi ar penki gandrai", - pasakojo V. Jusys.

Ornitologo teigimu, šie metai apskritai pasižymėjo neįprasta paukščių elgsena.

Pavyzdžiui, liepos pabaigoje per tris dienas Ventės rago ornitologijos stotyje buvo sugauta net 700 mėlynųjų zylių, nors paprastai jų migracija prasideda tik rugsėjo viduryje.

„Kas ten joms atsitiko, aš neįsivaizduoju. Buvo kažkoks išsišokimas. Bandėme paklausti, bet jos tyli kaip vandenį į burną prisisėmusios“, - juokavo Ventės rago ornitologas ir pridūrė, kad didžioji paukščių migracija iš Lietuvos turėtų prasidėti šią, kitą savaitę.