Gandrų išskridimo dieną Lietuvą jau paliko didžioji dalis gandrų

„Po šios dienos beveik nebelieka gandrų Lietuvoje: kas išsiperėjo sėkmingai, tai jie jau seniai išskridę, suaugę paukščiai taip pat." – teigė Lietuvos ornitologų draugijos ornitologas Julius Morkūnas.

Ornitologas aiškino, kad šių paukščių išskridimui svarbiausias veiksnys yra tinkamos oro sąlygos – darganotą, vėjuotą ar lietingą dieną gandrai nepradeda kelionės į žiemojimo tašką.

Pasak J. Morkūno, paukščių migracijai turi būti šiltos dienos su oro srovėmis, vadinamaisiais termikais, kurios kelia paukščius į viršų." Kadangi šie paukščiai yra dideli ir jiems sunku ilgą atstumą skristi įprastai plasnojant savo sparnais, jie skrenda pasinaudodami šiltomis oro srovėmis.

Gandrai „kaip sklandytuvai pakyla į viršų sukdami ratus iki kokių 4-5 kilometrų, o po to iš tokio aukščio apie 10-15 km sklendžia žemyn nemuojuodami sparnais ir tada vėl susiranda kitą termiką." – aiškino specialistas.

Tokios srovės dažniau susidaro rugpjūčio pradžioje nei pabaigoje. Būtent todėl, J. Morkūnas pastebėjo, kad nors čia jiems dar iki spalio vidurio būtų pakankamai vabzdžių, varliagyvių ar graužikų, šie paukščiai Lietuvą palieka kur kas anksčiau nei nuo seno yra minima gandrų išskridimo diena.

Tokią tendenciją yra pamatęs ir Ventės rago ornitologas Vytautas Eigirdas. Specialistas teigė, kad bendradarbiaudami su Gamtos tyrimų centru šiuo metu su siųstuvais yra sekasi aštuoni gandrai. „Pirmas žymėtas siųstuvu išskrido rugpjūčio 3 dieną, o dabar jis jau žiemoja Čade." – dalijosi informacija ornitologas.

Ventės rago ornitologinės stoties duomenimis, dar bent du gandrai jau yra pasiekę Egiptą, o kiti skrenda per Ukrainą ir Bulgariją bei yra nuskridę jau didžiąją dalį migracijos atstumo.

Pasak Juliaus Morkūno, gandrų būriai neskrenda tiesiai ir virš atvirų vandens plotų – jie skrenda per žemyną: per Bosforo sąsiaurį Turkijoje, palei rytinę Viduržemio jūros pakrantę, per Izraelį pasiekia Egiptą ir tada jau Nilo upe skrenda tolyn į Afriką.

V. Eigirdo manymu, žiemojimo atstumai per keliasdešimt metų yra pastebimai sutrumpėję: didžioji dalis gandrų pasilieka Šiaurės Afrikos dalyje, o tik mažoji dalis Pietų Afrikos regione – tai neįprasta dėl to, nes gandrai yra žinomi kaip paukščiai, įveikiantis itin ilgus atstumus. Taip pat jis teigė, kad dėl įvairiausių klimato pokyčių gandrai Lietuvą ne tik palieka, bet ir atgal sugrįžta anksčiau.

Vis dėlto specialistai atkreipė dėmesį, kad gandrų populiacija kiekvienais metais Lietuvoje išlieka stabili, o Ventės rago ornitologinės stoties specialistas sakė, kad „galime net pasidžiaugti, kad Lietuva tituluojama tankiausiai gandrais apgyvendinta šalimi visame pasaulyje."

Nors šių vasarojančių paukščių netrūksta, gamta vis dar vykdo natūralią stipriausiųjų atranką: sužeisti ir ligoti Lietuvoje pasilikę gandrai dažnai neišgyvena, o silpnesnieji net išskridę į šiltuosius kraštus jų pat ir nepasiekia. „Gamtoje viskas yra žiauru, bet teisinga." – teigė V. Eigirdas.

Vis dėlto socialinių tinklų vartotojai jau taip pat ne pirmą savaitę dalijasi būriais susispietusių gandrų nuotraukomis ir gėrisi rudenėjančiais vaizdais. Viena klaipėdietė džiaugėsi užfiksuotomis fotografijomis ir gandrų gausybe laukuose, o kita teigė liūdinti, kad gandrų išskridimas reiškia vasaros pabaigą ir tuoj prasidėsiantį niūrų rudenį.