Garbačiauskaitė-Budrienė kol kas nežada atsistatydinti: Jurkynas toliau palaiko Tarybos atsistatydinimą

Antradienį posėdžiausianti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba aptars bene dvi dešimtis klausimų, tarp kurių ir visos Tarybos atsistatydinimas in corpore. Tiesa, vieningos nuomonės šiuo klausimu nėra iki šiol, sako visuomeninio transliuotojo tarybos primininkas Mindaugas Jurkynas. Vis dėlto, jis pabrėžia neatsitraukiantis nuo pozicijos balsuoti už atsistatydinimą.

„Negaliu atsakyti už visus 12 Tarybos narių. Buvo dar vakar įvairių nuomonių, aišku, šiandien mes aptarsime paskutiniu šiandienos darbotvarkės klausimu in corpore Tarybos atsistatydinimą ir natūralu, kad tos diskusijos tęsis. 

Ar tos įvairios nuomonės išliks, ar ne – negaliu nei paneigti, nei patvirtinti, nežinau. Bet kuriuo atveju aš, kaip ir žadėjau, tą klausimą, kaip Tarybos pirmininkas, turintis teisę formuoti darbotvarkę, įtraukiau“, – žurnalistams prieš Tarybos posėdį komentavo M. Jurkynas.

„Ne kartą sakiau – aš balsuosiu už atsistatydinimą in corpore, nes tame matau perkrovimo galimybę“, – pridūrė jis.

M. Jurkyno teigimu, didžioji dalis jo vadovaujamos Tarybos narių taip pat pasisako už vieningą pasitraukimą.

„Mano žiniomis daugiau yra tų, kurie palaikytų šitą sprendimą“, – teigė jis.

Tarybos atsistatydinimo  klausimas darbotvarkėje įrašytas paskutiniu numeriu. Jis bus nagrinėjamas uždaroje posėdžio dalyje. Anot M. Jurkyno, tokiu būdu bus užtikrinama nuoširdi ir atvira diskusija.

„Taryboje atviros diskusijos ir pozicijų išsakymas yra nuoširdus, kai nereikia transliuoti prieš kameras. Kiti žmonės, kalbėdami apie Tarybos ir tuo pačiu apie savo darbinį santykį su LRT, manau, gal yra jautresni. Manau, kad nuoširdžiai diskusija šitas uždaras formatas tikrai padės“, – komentavo pirmininkas.

Toliau laikosi nuomonės, jog LRT vadovė turėtų trauktis

Tuo metu M. Jurkynas teigė, kad toliau laikosi pozicijos, jog LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė turėtų trauktis iš pareigų.

„Taip, kaip eilinis Tarybos narys, kadangi aš išsakęs savo nuomonę neatstovavau Tarybos pozicijos, manau, kad LRT direktorė atsakinga (už tai – ELTA), kas vyksta, tikrai turi valdyti visus procesus. Tas vidinis tyrimas, kas dėl to kaltas, manęs neįtikino, nes generalinis direktorius tikrai turi žinoti, koks yra LRT įstatymas. LRT įstatymo trečio straipsnio antras punktas aiškiai sako apie nuomonių įvairovę“, – dėstė M. Jurkynas.

Taip jis kalbėjo reaguodamas į praėjusią savaitę visuomeninio transliuotojo paviešintą sprendimą, sukėlusį daug diskusijų. Tuomet buvo numatyta, jog „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis nebebus kviečiamas į tiesiogiai transliuojamas laidas. Tiesa, vėliau šį sprendimą LRT atšaukė bei pavadino klaida.

Tarybos pirmininkas neatmeta, jog posėdyje galėtų būti keliamas nepasitikėjimo LRT vadove klausimas.

„Toks klausimas gali būti užduotas“, – teigė jis.

ELTA primena, kad pastarąjį kartą LRT taryba posėdžiavo pernai gruodį. Tada visuomeninio transliuotojo generalinė direktorė M. Garbačiauskaitė-Budrienė paragino LRT tarybos narius ir kartu visą administraciją atsistatydinti.

Tokį raginimą tądien išreiškė ir visuomeninio transliuotojo darbuotojai, inicijavę nepasitikėjimą Taryba. Be to, į posėdį besirenkančius narius jie pasitiko protestu.

Apie galimą LRT tarybos atsistatydinimą in corpore vėliau prakalbo ir prezidentas Gitanas Nausėda, ministrė pirmininkė Inga Ruginienė.

Įtampos tarp M. Garbačiauskaitės-Budrienės ir Tarybos paaštrėjo pernai lapkritį, po parlamentarų inicijuotų visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų – sprendimo įšaldyti biudžetą, iniciatyvų supaprastinti generalinio direktoriaus atleidimo tvarką.

LRT vadovė yra teigusi, jog pastaruoju metu kilo abejonių dėl dalies Tarybos narių įsipareigojimo ginti viešąjį interesą.

Dabar dėl LRT įstatymo pataisų diskutuojama Seimo vadovo Juozo Oleko suburtoje darbo grupėje. Iki vasario 14 d., išklausius suinteresuotų pusių pastabas, tikimasi parengti patobulintą projektą.

Tiesa, įstatymo pataisas dėl lengvesnės LRT vadovo atleidimo tvarkos valdantieji skubos tvarka siekė priimti dar rudens sesijoje, tačiau opozicijai pritaikius filibusterio taktiką, procesas užtruko. Vėliau buvo apsispręsta skubos atsisakyti.  

Garbačiauskaitė-Budrienė kol kas nežada atsistatydinti: vyksta tyrimas

Po Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininko Mindaugo Jurkyno ir premjerės Ingos Ruginienės raginimų visuomeninio transliuotojo generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė kol kas nežada atsistatydinti. 

Pasak jos, į kylančius klausimus dėl paskelbto ir vėliau atšaukto sprendimo į LRT tiesioginį eterį nebekviesti „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio atsakys vykstantis vidinis tyrimas.

„Kol kas ne, vyksta tyrimas. Vyksta tyrimas, tyrimas atsakys į klausimus, kaip įvyko tai, kas įvyko ir ką mes galėtume padaryti geriau. Manau, kad pastaruoju metu į visas puses buvo pasiūlymų vieni kitiems atsistatydinti“, – žurnalistams teigė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

„Matau Lietuvoje pernelyg daug (...) kaltųjų paieškos naratyvo tradicijos. Kuris, sakyčiau, yra sovietinis. Jeigu atleisime visus už visas klaidas, kokias jie yra padarę – greitai neliks kam dirbti“, – akcentavo ji.

Antradienį vykusiame LRT tarybos posėdyje generalinė direktorė teigė, kad sprendimą nebekviesti politiko į tiesioginį eterį priėmė ne ji.

Vis tik, pasirodžius ir atšaukus tokį sprendimą, raginimus M. Garbačiauskaitei-Budrienei atsistatydinti išsakė ir I. Ruginienė bei M. Jurkynas.

Tiesa, dar praėjusią savaitę išplatintame pranešime M. Garbačiauskaitė-Budrienė tikino, kad siekiant išvengti tokių situacijų ateityje, organizacijoje bus atliktas vidinis tyrimas.

Kaip skelbta, praėjusią savaitę LRT pranešė apie sprendimą nekviesti „Nemuno aušros“ lyderio R. Žemaitaičio į tiesiogines laidas.

LRT teigimu, toks sprendimas priimtas, Seimo Etikos ir procedūrų komisijai konstatavus, kad R. Žemaitaitis savo ankstesniais prieš visuomeninį transliuotoją nukreiptais pasisakymais pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatas. Atsižvelgiama ir į tai, kad Vilniaus apygardos teismas praėjusių metų gruodžio pradžioje politiką pripažino kaltu dėl neapykantos kurstymo ir Holokausto menkinimo.

LRT televizijos Naujienų tarnybos vadovė Inga Larionovaitė tuomet pabrėžė, kad tiesioginis eteris reikalauja atsakomybės ir pagarbos. Pasak jos, tai nėra įžeidinėjimams ar neapykantos retorikai reikšti skirta vieta.

Tiesa, kiek vėliau, pasipylus visuomenininkų bei žurnalistų kritikai minėtam žingsniui, ketvirtadienį sprendimą visuomeninis transliuotojas atšaukė. Anot LRT, sprendimas nekviesti „Nemuno aušros“ pirmininko į tiesiogines laidas buvo klaida.

I. Larionovaitės teigimu, toks sprendimas priimtas skubotai, neįsiklausius į visuomeninio transliuotojo bendruomenės balsus.

Martyna Pikelytė. Liudmila Petrakova (ELTA)

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder