Didžiąją skundų dalį sudaro siuntų grąžinimo, netinkamo įteikimo, pristatymo terminų ar aptarnavimo klausimai. Neišvengiama ir siuntų dingimo ar sugadinimo atvejų.
Jeigu negavote laukiamos siuntos arba gavote ją apgadintą, atsiminkite, kad dėl žalos atlyginimo į paslaugos teikėją turi kreiptis siuntėjas. Tad jeigu jūs įsigijote prekių elektroninėje parduotuvėje ir esate gavėjas, turite kreiptis į siuntėją – elektroninęparduotuvę, kad ši pateiktų pretenziją pašto paslaugos teikėjui arba atsisakytų savo reikalavimo jūsų naudai.
Vartotojai į Ryšių reguliavimo tarnybą kreipiasi tada, kai nepavyksta taikiai išspręsti situacijos su paslaugų teikėju. Ir tai yra vienas iš svarbiausių momentų – vos tik pastebėję, kad siunta yra pažeista, turite informuoti paslaugos teikėją ir siuntėją.
„Pirmiausia, atsiimant siuntą, svarbu ją atidžiai apžiūrėti ir neskubėti patvirtinti siuntos atsiėmimo fakto, – primena Indrė Jurgelionienė, RRT Tinklų reguliavimo departamento direktorė. – Jei atsiimdami siuntą pastebėjote pažeidimą ar atplėšimą, svarbu operatyviai reaguoti ir fiksuoti pažeidimus, pavyzdžiui, pasidaryti nuotraukų.“
Pasak I. Jurgelionienės, atsiimdamas siuntą iš kurjerio, žmogus gali atsisakyti priimti siuntą ir nepasirašyti. Jeigu vis tik pasirašo ir taip priėmimo faktą patvirtina, būtina raštu pareikšti aiškias pastabas dėl esamų siuntos pakuotės pažeidimų.
Kitu atveju, jei bus patvirtinta, kad pašto siunta yra gauta, ir pastabų nebus pateikta, tai reikš, kad pašto paslauga buvo suteikta tinkamai.
„Operatyvumas tokiais atvejais itin svarbus informuojant tiek paslaugos teikėją, tiek siuntėją. Siuntėjas savo ruožtu jau kreipsis su pretenzija į pašto paslaugos teikėją dėl pažeidimų. Tik tuo atveju, jei nerandamas sutarimas, vartotojas turėtų kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą“, – sako I. Jurgelionienė.
Ekspertė įspėja ir dėl kito klausimo – laukiančiais siuntų žmonėmis gali pasinaudoti sukčiai. Gavus žinutę apie siuntą, ją reiktų atidžiai įvertinti ir nespausti nuorodų.
„Pasitaiko atvejų, kai sukčiai, apsimetę pašto paslaugos teikėjais, siunčia žinutes ir prašo asmens ar banko duomenų.
Piktavalių nuorodos paprastai veda į suklastotas interneto svetaines, kurios gali būti panašios į tikrąsias, o jose suvedus duomenis apie save, ne tik nesulauksite pašto siuntos, tačiau ir prarasite pinigus“, – įspėja I. Jurgelionienė, RRT Tinklų reguliavimo departamento direktorė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą