Gintautas Paluckas: atsiradus poreikiui, 2025 m. biudžetą peržiūrėsime ir kitų metų eigoje

„Metu eigoje finansavimo peržiūra įmanomas. Ir dabar kalbame su ministrais dėl vidinių rezervų ieškojimo. Ir jei atsiras vietų, kur privalomai reikia lėšų, kreipsimės į Finansų ministerija dėl galimybės ir svarstysime galimybę dėl pakeitimų metų eigoje“, – penktadienį žurnalistams teigė G. Paluckas.

Premjeras paaiškino, kad 40 mln. eurų didesnės išlaidos galimos dėl pasikeitusių kitų metų Lietuvos ekonomikos prognozių.

„2025 m. biudžeto projektas yra susiūtas labai sudėtingai. 3 proc. limitas yra didelis iššūkis randant papildomą finansavimą. Bet iš pasikeitusių ekonomikos prognozių rasta lėšų didinant išlaidas“, – aiškino jis.

Paklaustas, kodėl papildomas finansavimas keliams mažesnis, nei buvo žadėta, G. Paluckas tvirtino, kad ši ambicija išlieka, bet biudžeto deficitas pasiekė absoliučią ribą.

„Ambicijos geriau finansuoti kelius išlieka. Tačiau finansinis tvarumas reikalauja tam tikrų sprendimų“, – sakė G. Paluckas.

„Biudžeto deficitas yra pasiektas iki ribos, todėl papildomiems finansams tiesiog lėšų nėra“, – tvirtino jis.

Vyriausybė penktadienį ryte pritarė patikslintam 2025 m. valstybės biudžeto projektui. Tarp esminių pokyčių numatomi papildomi 6 mln. eurų Valstybės saugumo departamentui (VSD), 20 mln. eurų žvyrkelių asfaltavimo finansavimui bei dar 5 mln. eurų neformaliam mokinių krepšeliui, numatoma 800 mln. eurų padidinti skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams.

ELTA primena, kad finansų ministrė Gintarė Skaistė spalio viduryje vykusiame Seimo plenariniame posėdyje pateikė 2025-2027 m valstybės biudžeto projektą.

Vyriausybės pateiktame kitų metų biudžeto projekte numatyta, kad biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų. Lyginant su šiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).

Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 43,2 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 42,3 proc.), deficitas – 3 proc.

Galiojant Mastrichto kriterijams, Europos Sąjungos šalys, tame tarpe ir Lietuva, toliau turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. nuo BVP biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.