Gintautas Paluckas nepažeidė Rinkimų kodekso užpernai kandidatuodamas į Seimą

VRK nusprendė, kad nėra pakankamai teisinių ir faktinių duomenų konstatuoti, jog 2024 metų rugpjūtį, kai G. Paluckas kandidatavo į Seimo narius, jis nebuvo baigęs atlikti teismo paskirtos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės, kaip tai suprantama pagal Rinkimų kodeksą.

Pasak komisijos, dėl to nėra pagrindo pripažinti jį padarius šiurkštų Rinkimų kodekso pažeidimą ir atitinkamai nėra pagrindo Seimui spręsti klausimą dėl G. Palucko parlamentaro įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą.

Tokį sprendimą VRK priėmė septyniems nariams balsavus už, vienam – prieš ir dviem susilaikius.

VRK teisininkai, išanalizavę baudžiamosios bylos dokumentus, nustatė, kad vadinamojoje žiurkių byloje teismo nuosprendžiu G. Paluckui atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas paskyrė priteistos žalos atlyginimą ne kaip baudžiamojo poveikio priemonę, o kaip numatytą teismo įpareigojimą.

Komisijos vertinimu, toks įpareigojimas yra savarankiška teisinė kategorija, kurios įstatymas nesieja su Rinkimų kodekse nustatytu pasyviosios teisės ribojimu, kad negali būti renkamas asmuo, nebaigęs atlikti teismo skirtos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės, o komisija neturi pagrindo prilyginti įpareigojimo neįvykdymo nebaigtai atlikti bausmei ar baudžiamojo poveikio priemonei.

„Vien aplinkybė, kad G. Palucko kandidatavimo į Seimą 2024-aisiais metu dar buvo likusi neatlyginta dalis priteistos žalos, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog G. Paluckas buvo nebaigęs atlikti bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės“, – nurodė VRK.

Sprendimo projektą pristačiusi VRK Teisės ir tyrimų skyriaus patarėja Ilona Bondzinskaitė pripažino, kad įpareigojimas atlyginti civiliniu ieškiniu reikalaujamą žalą iš esmės susijęs su bausme, bet teisiniu požiūriu pagal Baudžiamąjį kodeksą patenka į kategoriją, nesusijusią su pasyviosios rinkimų teisės ribojimu.

Be to, įpareigojimas G. Paluckui atlyginti žalą turėjo konkretų galiojimo terminą, kuris nebuvo pratęstas, taip keičiant politiko teisinę padėtį.

„Įpareigojimas atlyginti žalą buvo baudžiamojo teisinio poveikio priemonė, bet jis galiojo laike, iki 2013 metų balandžio 3 dienos, tik bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu“, – nurodė I. Bondzinskaitė.

VRK pirmininkė Lina Petronienė sakė, kad šis įpareigojimo ir baudžiamojo poveikio priemonės atribojimas „kaip ir aiškus“, bet „pačiai viduje kyla daug klausimų“.

Vis dėlto ji akcentavo, kad „pasyvioji rinkimų teisė negali būti siaurinama kažkokiais netiksliai įrašytais pagrindais“.

„Aš tik priminsiu, kad tai, kad negalima kandidatuoti, jeigu neatlikta baudžiamojo poveikio priemonė, atsirado ne taip seniai, (…) pakeitimas įvyko po 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimų“, – kalbėjo L. Petronienė.

Taip ji replikavo į VRK narės pastabą, kad komisija žinojo apie apkaltinamąjį nuosprendį G. Paluckui, bet leido jam kandidatuoti ir iki 2024-ųjų vykusiuose rinkimuose.

Pasak Olgos Kilkinovos, kalbant apie institucijų pareigų nevykdymą siekiant išieškoti teismo priteistą žalą iš G. Palucko, reikia atsižvelgti į tai, kad ir VRK „visus tuos duomenis turėjo visą tą laikotarpį“.

„Manau, šis siūlymas yra pagrįstas ir parodo, kad ir prieš tai VRK veiksmai, leidžiantys ponui Paluckui kandidatuoti, būti Seimo nariu, buvo teisėti“, – nurodė ji.

Savo ruožtu VRK narė Jolita Baušytė akcentavo, kad tyrimas atskleidė platesnį institucijų neveikimo klausimą, kai nuosprendžiu nustatytas teismo įpareigojimas politikui atlyginti žalą nebuvo vykdomas daugiau nei 12 metų.

„Šiuo atveju pritrūko institucijų atsakomybės, kad (…) įsiteisėję teismų sprendimai būtų vykdomi. Institucijų neveikimas negali būti panaudojamas prieš asmenį, bet taip pat negali būti vertinamas jo naudai“, – teigė ji.

VRK narė Gitana Matiekuvienė pabrėžė, kad G. Paluckas užpernai kandidatuodamas į Seimą žinojo apie jam anksčiau skirtą bausmę, kurioje nurodytas ir žalos atlyginimas, bet šios nebuvo visiškai atlyginęs.

„Mano vertinimu, šiandien nagrinėjamas asmuo neatliko jam skirtos bausmės ir teismo įpareigojimų, nes dėl išvadoje išdėstytų aplinkybių savotiškai pasinaudojo susidariusia situacija. Laikau, kad tai neatitinka Rinkimų kodekse keliamų reikalavimų kandidatui“, – nurodė ji.

Kaip rašė BNS, šis VRK tyrimas gegužę buvo pradėtas po opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos kreipimosi.

Jame konservatoriai teigė, kad G. Paluckas anketoje pateikė žinomai neteisingą informaciją apie bausmės atlikimą bei VRK prašė nustatyti, ar tai laikytina šiurkščiu pažeidimu, kurį padarius Seimas galėtų spręsti dėl parlamentaro įgaliojimų nutrūkimo.

Šių veiksmų konservatoriai ėmėsi po to, kai „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ paskelbė, kad atlyginti priteistą 16,5 tūkst. eurų žalą sostinės savivaldybei žiurkių byloje G. Paluckas baigė tik pernai liepą, pervedęs likusius 4,9 tūkst. eurų.

Pats politikas su savivaldybe buvo sutaręs tai padaryti iki 2015-ųjų pabaigos. Tuomet dar premjero pareigas ėjęs politikas teigė užmiršęs atlyginti žalą, dėl to atsiprašė ir savivaldybei sumokėjo susikaupusias palūkanas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 metais galutinai konstatavo, kad G. Paluckas piktnaudžiavo tarnyba, nes būdamas Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriumi protegavo graužikų naikinimo paslaugas teikusią savivaldybės įmonę.

Už tai jam buvo skirtas lygtinis dvejų metų laisvės atėmimas ir priteista atlyginti 16,5 tūkst. eurų žalą pagal savivaldybės civilinį ieškinį.

Po pasirodžiusios informacijos apie neatlygintą žalą, teisėsaugai pradėjus ikiteisminius tyrimus dėl jo verslo ir visuomenei keliant klausimus dėl dalyvavimo įmonių veikloje, ryšių su tam tikrais verslininkais, G. Paluckas pernai liepą pasitraukė iš premjero pareigų.