Parlamentaras neslėpė svarstantis apie galimybę iki apkaltos procesą perimant Konstituciniam Teismui pats palikti Seimą. Tokiu atveju jis galėtų be jokių apribojimų grįžti į artimiausius parlamento rinkimus.
Tiesa, palikti Seimą jis galėtų ir po Konstitucinio Teismo vertinimo. Visgi, jei P. Gražulį palikti parlamentą įpareigotų būtent KT, jam 10-ai metų būtų atimta teisė dalyvauti rinkimuose.
Pasak Seimo socialdemokrato Juliaus Sabatausko, Seimo nario teisė bet kada atsisakyti mandato, net ir vykstant apkaltos procesui – nėra įstatymo spraga.
„Nėra čia spragos, čia yra jo teisė. Tas asmuo, kuriam yra organizuojama apkalta, jis turi teisę gintis komisijoje ir Seime. Taip pat, jei apkalta pakliūna į KT, jis vis tiek bet kuriuo momentu gali atsisakyti nario mandato.
Jis gali atsisakyti mandato ir esant apkaltos procesui, ir nesant – bet kada. Tai yra konstitucinė jo teisė. Ne spraga“, – Eltai teigė Seimo socialdemokratas Julius Sabatauskas.
Jis pažymi, jog apskritai esminė apkaltos proceso baigtis – pašalinti Seimo narį iš parlamento. Todėl savarankiškai atsisakydamas Seimo nario mandato, P. Gražulis bet kokiu atveju pasiektų apkaltos tikslą – pasitrauktų iš Seimo.
Tiesa, kiek palengvintomis sąlygomis, mat pasitraukęs savarankiškai jis išvengtų 10 metų suspendavimo dalyvauti rinkimuose.
„Griežčiausia apkaltos proceso pasekmė – jo (Seimo nario – ELTA) pašalinimas iš pareigų. Tai tas pašalinimas ar išėjimas iš pareigų gali įvykti ir jo paties iniciatyva, o rezultatas tas pats.
Tik rezultato pasekmė yra kita – apkaltos procesui įvykus iki galo ir Seimui nubalsavus už pašalinimą iš Seimo nario pareigų, po Konstitucijos pataisų pasekmė yra tokia, kad jis 10 metų negalėtų kandidatuoti į Seimo narius arba į tas pareigas, kurioms jis davė priesaiką, bet ją sulaužė“, – sako J. Sabatauskas.
J. Razma: neaišku, ar šioje kadencijoje pirmalaikiai rinkimai beįvyktų
Konservatorius Jurgis Razma pažymi, kad galbūt būtų ir teisingiau, jei apkalta Seimo nariui būtų pravedama net ir jam atsistatydinus. Visgi tai, pasak J. Razmos, kol kas tik teorinė diskusija, nes pagal dabartinius įstatymus Seimo narys gali atsistatydinti bet kada.
„Kai jau KT konstatuoja, kad Seimo narys sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, tai jau yra rimtas verdiktas. Tai jei tokiu momentu parlamentaras atsistatydintų, tai jau būtų diskusija, kaip su tomis pasekmėmis“, – teigia J. Razma.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad P. Gražulio atveju, jei jis nuspręstų pats pasitraukti iš parlamento tam, kad išvengtų apkaltos, neįmanoma garantuoti, kad pirmalaikiai Seimo rinkimai renkant kandidatą į P. Gražulio vietą Seime šioje kadencijoje dar įvyktų.
„Jei Seimo nario nelieka, rinkimai turi būti surengti per pusę metų. Rinkimų data vėliausiai per pusę metų gali būti nustatoma.
Ir jei mes žiūrime į tai nuo gegužės vidurio, pusė metų jau yra lapkričio vidurys. Tai iki Seimo kadencijos pabaigos lieka mažiau kaip metai.
O kai kadencijos lieka mažiau nei metai, tai neeiliniai rinkimai neberengiami. Dėl to, kaip čia būtų su tais rinkimais dar – klaustukas“, – mintimis dalijosi J. Razma.
ELTA primena, kad kitą savaitę, antradienį, Seimas balsuos, ar pradėti apkaltą Seimo nariui Petrui Gražuliui.
Trečiadienį Seime specialioji tyrimo komisija pritarė, kad yra pakankamai duomenų pradėti apkaltos procesą P. Gražuliui.
Apkaltos iniciatyvos P. Gražulis sulaukė po to, kai pernai rugsėjo 15 d. Seimo posėdžio metu balsuodamas už parlamentarą Liną Jonauską, politikas „savo sąmoningais veiksmais pažeidė Seimo statutą, Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintą sąžiningumo principą bei galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir (ar) sulaužė Seimo nario priesaiką“. Pažeidimą konstatavo Seimo etikos sargai.
Dėl šios priežasties Seimas sudarė specialiąją tyrimo komisiją, kuri tiria Tautos ir teisingumo sąjungos lyderio elgesį ir pateiks išvadą, ar yra pagrindo pradėti apkaltos procedūrą. Išvadas parlamentarams komisija turės pateikti iki šių metų gegužės 17 d.
Visgi P. Gražuliui gresia apkalta ir kitu pagrindu. Praėjusių metų birželį Apeliacinio teismo sprendimu politikas pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Byloje nustatyta, kad veikdamas privataus juridinio asmens, t. y. bendrovės „Judex“, interesais, jis neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų veiklą, skatindamas juos nesilaikyti teisės aktų reikalavimų bei atlikti neteisėtus veiksmus, taip pat naudojosi šios bendrovės jam suteiktomis lėšomis.
Pripažinta, kad tokiais veiksmais P. Gražulis diskreditavo Seimą, sumenkino Seimo nario vardą, valstybės politiko patikimumą ir prestižą ir taip padarė didelę neturtinę žalą valstybei.
Tačiau politikui apskundus teismo sprendimą, klausimas kol kas vis dar nagrinėjamas Lietuvos Aukščiausiame Teisme.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą