Hermano Blodės viešbučio ekspozicija vėl atverta lankytojams

Ekspozicijos atvėrimą inspiravo Neringos muziejų ir viešbučio „Nidos banga“ vadovų pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, kuria suteikiama galimybė neatlygintinai apsilankyti visiems, kurie domisi Nidos dailininkų kolonijos ir ypač Blodės viešbučio, šios kolonijos susibūrimo vieta, istorija.

Frydrichas Blodė (Friedrich Blode) viešbutį įkūrė 1867 m. rytinėje Nidos žvejų gyvenvietės dalyje. Apie 1885 m. Hermannas Blodė (Hermann Blode) perėmė tėvo viešbutį ir bėgant laikui tapo garsiuoju menininkų globėju. Jo vadinamojoje menininkų verandoje smagiems pasisėdėjimams ir rimtiems pokalbiams būrėsi pirmieji tapytojai. Vis daugiau menininkų atrado Kuršių nerijos, Nidos grožį, ir taip apie 1890 m. Hermanno Blodės viešbutyje gimė Nidos menininkų kolonija, pirmą kartą suklestėjusi prieš Pirmąjį pasaulinį karą.

Menininkų verandoje susirinkdavo ne tik tapytojai, Nidoje jų lankėsi per du šimtus, bet ir rašytojai, kompozitoriai, muzikantai bei aktoriai. Čia viešėjo Ernst Bischoff-Culm, Walther Heymann, Max Pechstein, Lovis Corinth, Sigmund Freud, Thomas Mann, Hans Beppo-Borschke, Karl Schmidt-Rotluff ir kiti.

1923 m. Klaipėdos kraštas, su juo ir šiaurinė Kuršių nerijos dalis atiteko Lietuvai. Netrukus atsiradę ekonominiai sunkumai privertė Hermanną Blodę galvoti apie tradicijomis garsėjančio viešbučio uždarymą. Antrojo dešimtmečio pabaigoje Hermannas Blodė pasiligojo, taigi Ernstas Mollenhaueris, Hermanno Blodės žentas, pamažu parėmė jau už Vokietijos ribų pagarsėjusią menininkų buveinę. Hermannas Blodė mirė 1934 m., amžino poilsio atgulė senosiose Nidos žvejų kapinėse.

1944 m. fronto linija artėjo prie Nidos. Aplink Hermanno Blodės viešbutį buvo išrausti apkasai, kambariuose ir salėse įkurdinti kareiviai ir Kuršių marių ledu išsigelbėję pabėgėliai. Evakuotas visas kaimas, išskyrus į kariuomenę pašauktus žvejus. Studijos lobynas ir kolekcija supleškėjo sovietų kareivių saunoje, kuria pavirto toji pati studija. Senasis, nuo 1867 m. stovėjęs Hermanno Blodės šeimos namas, Nidos menininkų kolonijos branduolys, septintojo dešimtmečio pradžioje buvo nugriautas, kad užleistų vietą naujam statiniui. Iš gražios, išpuoselėtos kūrėjų buveinės liko tik smarkiai pakitęs pietinis fligelis. Šiandieną buvusią menininkų koloniją primena viešbutyje „Nidos banga“ įrengta istorinė ekspozicija.

***

Atidarytas tarptautinis Thomo Manno festivalis

Šeštadienį, liepos 9-ąją, Pradžios koncertu Nidoje atidarytas visą savaitę vyksiantis XXVI tarptautinis Thomo Manno festivalis, kurio programoje šiemet - netoli 30-ies renginių. Koncertus, parodas, filmų peržiūras bei intelektualų diskusijas šiemet jungia kaimynystės tema.

Tradiciškai Th. Manno festivalį sudaro kelių žanrų - Muzikos, Žodžio, Dailės ir Kino - programos, kurias vienija bendra tarptautinio festivalio kuratoriumo iškelta tema. Šiemetinė - „Kultūros kraštovaizdžiai. Kaimynystė“. Aktuali geopolitinė situacija skatina kalbėti ne tik apie pozityviuosius kaimynystės aspektus. Anot festivalio koordinatorės, Th. Manno kultūros centro direktorės Linos Motuzienės, po pandemijos laikotarpio į įprastą ritmą grįžtantys festivalio renginiai gvildens ir karo Ukrainoje temą. Jai ypač daug dėmesio bus skirta Žodžio bei Kino programose.

Festivalio atidaryme dalyvavęs Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias Sohn atkreipė dėmesį, kad bendros grėsmės suvokimas tampa vienijančiu veiksniu. Vos 3 kilometrų atstumu nuo Nidos su Lietuva besiribojanti Rusija, vasario 24 d. pradėjusi karą Ukrainoje, tampa vis labiau tolima ir svetima. Tuo pat metu daugelis mūsų šiomis dienomis kelia sau pamatinius klausimus, permąsto vertybes, gyvenimo tikslus bei prasmę. Anot organizatorių, Th. Manno festivalio renginiai pasirengę padėti šioje kelionėje. Palaikymą festivaliui bei publikai siuntė ir ilgametis festivalio globėjas prezidentas Valdas Adamkus, kurio sveikinimo žodį renginyje perskaitė Neringos meras Darius Jasaitis.

Susipažinti su festivalio programa ir įsigyti bilietus į renginius galima interneto svetainėje www.mann.lt.

***

Priimami prašymai dėl socialinės paramos mokiniams 2022-2023 mokslo metams

Informuojame, kad nuo š. m. liepos 1 d. prasidėjo prašymų dėl socialinės paramos mokiniams - paramos mokinio reikmenims įsigyti ir nemokamo maitinimo 2022-2023 mokslo metams - priėmimas. Kviečiame mokinių tėvus, globėjus ar bendrai gyvenančius asmenis teikti prašymus dėl socialinės paramos mokiniams.

Nuo rugsėjo 1 d. visi priešmokyklinukai, pirmokai ir antrokai turi teisę į nemokamus pietus, nevertinant šeimos gaunamų pajamų, be atskiro tėvų (globėjų) prašymo.

3-12 klasių mokiniams kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams tvarka nesikeičia. Socialinė parama mokiniams skiriama pateikus tėvų (globėjų) prašymą ir vertinant šeimos pajamas. Prašymai dėl nemokamų pietų, vertinant pajamas, priimami iki mokslo metų pabaigos. Dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti galima kreiptis iki 2022 m. spalio 5 d.

Pateikti prašymą gali vienas iš mokinio tėvų, globėjų ar kitų bendrai gyvenančių asmenų, pilnametis mokinys ar nepilnametis mokinys, kuris yra susituokęs ar emancipuotas, mokinys nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų, turintis tėvų sutikimą. Jei pareiškėjas kreipimosi metu gauna piniginę socialinę paramą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, vidutinės pajamos vienam asmeniui apskaičiuojamos pagal pajamas, kurios paskutinį kartą nurodytos skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitant socialinės pašalpos dydį. Šiuo atveju pareiškėjas užpildo laisvos formos prašymą.

Mokiniai turi teisę į nemokamus pietus, maitinimą mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose ir (ar) paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu:

• vidutinės pajamos vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienam gyvenančiam asmeniui (toliau - vidutinės pajamos vienam asmeniui) per mėnesį yra mažesnės kaip 220,50 Eur;

• vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 294 Eur, atsižvelgiant į bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas šiais atvejais: ligos, nelaimingo atsitikimo, netekus maitintojo, kai motina ar tėvas vieni augina vaiką (vaikus), kai bendrai gyvenantys asmenys augina tris ir daugiau vaikų ar bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienas gyvenantis asmuo yra neįgalus.

Mokiniai turi teisę į nemokamą maitinimą ir (ar) paramą mokinio reikmenims įsigyti išimties atvejais (ligos, nelaimingo atsitikimo, netekus maitintojo, kai motina ar tėvas vieni augina vaiką (vaikus), kai bendrai gyvenantys asmenys augina tris ir daugiau vaikų ar bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienas gyvenantis asmuo yra neįgalus, kai mokinys patiria socialinę riziką arba mokinį augina bendrai gyvenantys asmenys, patiriantys socialinę riziką), patikrinus bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 367,50 Eur.

Parama mokinio reikmenims įsigyti - 92 Eur vienam mokiniui per kalendorinius metus.

Į vidutines pajamas neįskaitomi vaiko pinigai, dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, dalis nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo vaikų skaičiaus ir šeimos sudėties - nuo 20 iki 40 proc.).

Prašymą-paraišką socialinei paramai mokiniams gauti galima pateikti atvykus į Neringos savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių adresu: Taikos g. 2, Neringa, 8 kab. (iš anksto sutarus atvykimo laiką tel. 8 659 28 007) arba elektroniniu būdu prisijungus prie Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos: www.spis.lt.

Išsami informacija teikiama tel (8 469) 52 394.