Istorikas apie Petro Cvirkos skvero pervadinimą: „Lietuva turi valstybės vadovų, kuriuos ateityje reikės įamžinti“

(7)

Sostinėje netrukus turėtų būti panaikintas rašytojo ir sovietmečio veikėjo Petro Cvirkos skvero pavadinimas – bent jau kol kas skveras liks bevardžiu, o prie svarstymų dėl naujo pavadinimo ketinama grįžti ateityje.

Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Šeraitė-Gogelienė BNS teigė, kad komisija panaikinti skvero pavadinimą apsisprendė dar kovo pradžioje, šį sprendimą dar turės patvirtinti miesto taryba.

„Mes komisijoje nutarėme naikinti Petro Cvirkos skvero pavadinimą, skveras neturės pavadinimo“, – sakė tarybos narė.

Nors komisijos posėdyje nuskambėjo keletas pasiūlymų dėl naujo skvero pavadinimo, diskusijas dėl to  ketinama tęsti vėliau.

„(Grįšime – BNS), kai jau turėsime skvero atnaujinimo koncepciją, kai žinosime, kaip jis atrodys, kaip jis jungsis su Tauro kalnu ar Reformatų skveru. Kai turėsime visą tą vaizdą, grįšime prie pavadinimo suteikimo. O dabar skveras liks bevardis“, – pasakojo K. Šeraitė-Gogelienė.

Istorikas Norbertas Černiauskas siūlė pavadinimą sieti su primirštais vietovardžiais, paminėjo Uosto ir Bufalo pavadinimus. Istorikas Marius Ėmužis siūlė neskubėti suteikti skverui naujo pavadinimo, jis užsiminė, kad Lietuva turi valstybės vadovų, kuriuos ateityje reikės įamžinti.

K. Šeraitės-Gogelienės teigimu, sulaukta pasiūlymų ir iš visuomenės, tarp idėjų – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Karžygių.

Seimo Laisvės frakcijos atstovė Monika Ošmianskienė pernai lapkritį kreipėsi į komisiją ir pasiūlė skverui suteikti Mikalojaus Konstantino ir Sofijos Čiurlionių pavadinimą. 

Visgi K. Šeraitės-Gogelienės nuomone, M. K. Čiurlionio atminimas sostinėje jau pakankamai įamžintas.

„Mes turime ir Čiurlionio gatvę, Vingio parko takai pavadinti Čiurlionio kūrinių vardais, ne už ilgo minėsime Čiurlionio metus ir tų iniciatyvų atsiras visokių. Tai to įamžinimo, manau, kad atsiras galbūt dar daugiau, bet (kalbant – BNS) būtent apie šį skverą, nemanyčiau, kad tai yra reikalinga, juo labiau, kad turime gatvę, o turint gatvę, dubliuoti skvero pavadinimą nėra pats išmintingiausias variantas“, – sakė komisijos pirmininkė. 

Vadinamoji Desovietizacijos komisija, vertinanti nuo sovietmečio likusius viešuosius užrašus ir simbolius, sausio pradžioje nusprendė, kad P. Cvirkos aikštė propaguoja totalitarinį režimą bei turi būti pervadinta.

2021 metais Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu buvo nukeltas P. Cvirkos paminklas.

Speciali ekspertų komisija yra pripažinusi, kad P. Cvirka buvo aktyvus okupacinės valdžios organizuoto rinkimų farso aktyvistas, Lietuvos komunistų partijos narys ir suklastotų rinkimų rezultatų pagrindu išrinktas Liaudies Seimo deputatas, jo prezidiumo sekretorius (1940 metų birželį–liepą). 

Jis nuo pat 1940-ųjų, pirmosios sovietų okupacijos, palaikė ją, šlovino sovietinę valdžią, kariuomenę, jos lyderį Josifą Staliną, iki mirties 1947-aisiais išliko Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo nariu, be politinių pareigų 1945–1947 metais buvo ir Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas.

Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje galioja nuo praėjusių metų gegužės. Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder