Įteikta keturioliktoji M. L. Rėzos premija

Juodkrantės bažnyčioje pirmąjį naujųjų metų šeštadienį susitiko dvi Kuršių nerijai ir Neringai be galo reikšmingos asmenybės – Thomas Mannas ir Liudvikas Martynas Rėza.

Po Juodkrantės bažnyčios skliautais įvyko keturioliktosios Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos įteikimo iškilmės. Neringos savivaldybės sprendimu premija skirta Thomo Manno kultūros centrui už Kuršių nerijai ir Mažosios (Prūsų) Lietuvos kultūros tradicijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybišką veiklą klasikinių ir šiuolaikinių menų sklaidos, edukacinės veiklos, literatūros srityse bei iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje ir prisidedančias prie turizmo plėtros regione.

Pasak iškilmių metu kalbėjusios Thomo Manno kultūros centro kuratoriumo pirmininkės dr. Irenos Vaišvilaitės, Rėza ir Mannas yra institucijos, kurioms, kaip ir Nidos augmenijai, nėra lengva Neringoje. Kaip nėra lengva ir žmonėms. Bet vieną kartą įleidusios šaknis, šitos institucijos, ši tikrovė kuri yra vietinė – yra be galo gimininga ir sugeba ne tik išgyventi, bet ir plėstis.

„Matom, kaip keičiasi veidai, kaip keičiasi temos, prasideda nuo Thomo Manno ir paskui atsiranda kitos sąvokos, kiti žodžiai ir turime instituciją, kuri labai maža, bet stengiasi apimti vis didesnę teritoriją – kultūrine ir minties jėga pritraukti vis daugiau žmonių iš kito pasaulio, nešti Nidos ir Kuršių nerijos dvasią. Žmonės, kurie susiduria su Thomo Manno centru, vienaip ar kitaip su juo pasilieka, pasilieka atmintimi, bendravimu, pasilieka sugrįžimais. Smagu, kad Nida ir Juodkrantė yra kartu, kad visa Neringa yra kartu. Kad šis žemės lopinėlis yra ne tik turizmo centras, bet ir kultūros erdvė, kultūros centras“, – teigia dr. I. Vaišvilaitė.

Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis įteikdamas premiją pažymėjo, kad šiandieniniam Thomo Manno kultūros centrui tenka didžiulė atsakomybė tęsti pradėtus darbus ir išlaikyti esamą lygį.

Premiją atsiėmusi Thomo Manno kultūros centro direktorė dr. Lina Motuzienė džiaugėsi įvertinimu ir tuo, kad centro veikla yra išties matoma.

ĮVERTINO. Thomo Manno kultūros centro direktorė dr. Lina Motuzienė džiaugiasi, kad centro veikla yra matoma. Neringos savivaldybės nuotr.

ĮVERTINO. Thomo Manno kultūros centro direktorė dr. Lina Motuzienė džiaugiasi, kad centro veikla yra matoma. Neringos savivaldybės nuotr.

„Visus šiuos 27 metus centro pagrindinis tikslas buvo siekti labai aukštos kokybės veiklos, renginių, kurti tarptautinius ryšius ir manau, kad mes neiškrypsim iš šito kelio. Tikiuosi kartu su Thomo Manno kultūros centro kuratoriais toliau sėkmingai vystyti šitą veiklą. Labai norisi tikėti, kad centro veikla nenuvylė jo kūrėjų“, – pažymėjo dr. L. Motuzienė.

Thomo Manno kultūros centro kuratoriumo narė, istorikė doc. dr. Nijolė Strakauskaitė pastebėjo, kad Thomas Mannas ir Martynas Liudvikas Rėza Juodkrantės bažnyčioje atsidūrė neatsitiktinai: „Thomas Mannas buvo už dvasią. Visa savo veikla buvo už dvasinę gerovę, Rėza visų pirma buvo dvasininkas, dvasia pirmoje vietoje. Šios dvi asmenybės mūsų laike, šioje vietoje, šioje bažnyčioje susitinka neatsitiktinai.“

Kalbėdama apie Thomo Manno kultūros centro veiklos pradžią doc. dr. N. Strakauskaitė prisiminė, kad Thomo Manno vardas tuomet siejosi su laisve ir kūrybine galia.

„1989-metai pas mus prasideda revoliucija. Pas mus, šiame regione, ji prasidėjo nuo Thomo Manno vardo. Prasidėjo seminarai, rengiami Nidoje, ir mes visi humanitarai, visi intelektualai, kas tik blaiviai mąstė, lėkdavom į Nida rugsėjo gale. Thomo Manno vardas, tie seminarai mums buvo laisvės vėjas.Centras turėjo ne tik kultūrinę, bet ir diplomatinę misiją“, – prisiminė doc. dr. N. Strakauskaitė, atkreipdama dėmesį į iki šiol gyvuojančią tradiciją – kiekvienas pareigas pradėjęs eiti Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pirmiausia apsilanko Thomo Manno namelyje.

***

Laisvės gynėjų dienai skirti renginiai Neringoje

17.30 val. Laisvės gynėjų dienos minėjimas

Pagerbdami žmones, kurie pasiaukojamai apgynė Lietuvos laisvę, kviečiame visus iš degančių žvakių sudėti vieną svarbiausių valstybingumo simbolių – Gediminaičių stulpus. Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

2023 m. sausio 13 d.

8.00 val. penkioliktą kartą 1991 m. žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimas pagerbiamas visuotine pilietine iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“ languose dešimčiai minučių uždegant vienybės ir atminimo žvakutes. Kartu su visa Lietuva prie šios iniciatyvos jungiasi ir Neringos įstaigos, organizacijos, įmonės, gyventojai.

17.00 val. Laisvės gynėjų dienos atminimo vakaras

Dalyvauja Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ meno kolektyvai, Neringos meno mokyklos auklėtiniai, Neringos bendruomenės atstovai. Nidos bendruomenės namai (Taikos g. 17, Nida).

2023 m. sausio 14 d.

9.30 val. žygis Juodkrantėje „Krašto pažinimas – patriotizmo išraiška“. Veda kraštotyrininkas, žurnalistas, knygos „Vadovas po Kuršių nerijos nacionalinį parką“ autorius Denisas Nikitenka.Pradžia prie Gintaro įlankos Juodkrantėje. Būtina išankstinė registracija www.kulturossala.lt.

***

Paskaita apie sveikatą

Neringos socialinių paslaugų centras kviečia senjorus į paskaitą „Imunitetas, autoimuniniai susirgimai, imunoterapija“. Paskaitos lektorius - natūralios medicinos sveikatos centro „Vilcacora“ vadovas gydytojas Tomas Vilūnas.

Visų laukiame sausio 17-ąją, antradienį, 13.15 val. Nidos bendruomenės namuose adresu: Taikos g. 17. Daugiau informacijos: Neringos socialinių paslaugų centras, tel. : +370 614 44 669.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder