Justui Džiugeliui - nauji kaltinimai dėl parlamentinių lėšų panaudojimo

Žurnalistams ėmus domėtis J.Džiugelio išperkamąją nuoma nuomojamu butu, parlamentaras ėmė aiškintis, kad už nuomą moka ne iš Seimo pinigų.

Esą daugiau kaip 50 tūkst. eurų pradinio įnašo jis sumokėjo iš santaupų.

Žurnalistams Seimo narys sakė, kad už buto Vilniuje nuomą per mėnesį jam tenka pakloti 2097 eurus, iš jų apie 1400-1600 eurų dengia Seimo lėšomis.

Nors santaupų turėjo, politikas tikina, kad dirbdamas Seimo nariu negalėjo gauti paskolos būstui įsigyti.

O Seimo viešbutyje jis gyventi negali, nes šis nepritaikytas specialiųjų poreikių žmonėms.

Kaip numato Seimo statutas, specialiųjų poreikių turinčiam Seimo nariui, kai Seimo viešbutyje nėra jo poreikiams pritaikytų gyvenamųjų patalpų, Seimo valdybos sprendimu kompensuojama parlamentaro specialiesiems poreikiams pritaikyto gyvenamojo būsto nuomos kaina, išlaidos už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas, tačiau ne daugiau kaip 0,8 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) dydžio suma per mėnesį (VMDU „į rankas" yra apie 1300 eurų - aut. past.).

Apie žurnalistų įtarimus J.Džiugelis pats prabilo socialiniame tinkle.

„Po kelerių metų nuomos ir pakeistų būstų, nutariau dairytis įsigijimui.

Kol kas jokiame Lietuvos mieste sau priklausančio būsto neturiu.

Paieškos užtruko, nes žmonėms su judėjimo negalia dažniausiai naujos statybos būstuose užtikrinami liftai ir įvažiavimai be laiptukų, tačiau butuose būna per siauros vidinės durys, per mažas vonios kambarys ir daugelis kitų niuansų, apie kuriuos kasdienybėje daugelis nesusimąsto.

Atradęs tinkamesnį būstą, jį nuomojausi ir sudariau sutartį dėl jo išperkamosios nuomos.

Tai toks R2B (Rent to buy) modelis, kai moki tą pačią nuomą, bet dar kartu skiri dalį lėšų būsto išpirkimui.

Kai dirbi terminuotai ir būsto paskolą gali gauti (arba net negauti) labai nepalankiomis sąlygomis, man šis išperkamosios nuomos būdas pasirodė priimtinas ir tinkamas", - rašė Seimo narys.

Jis patikino, kad visą būsto nuosavų lėšų indėlį, kaupiamąją dalį ir skirtumą (nes kompensacija nepadengia visos nuomos sumos) mokėjo ir moka iš asmeninių lėšų.

O 15 proc. pradinį įnašą įmokėjo irgi iš asmeninių lėšų. „Remontą dėl pritaikymo man taip pat dariausi iš asmeninių lėšų.

Sutartis dėl išperkamosios nuomos yra ilgesnė, nei iki kadencijos pabaigos. Tai niekaip nesisieja su parlamentinių lėšų „įsisavinimu", - rašė J.Džiugelis.

Neseniai J.Džiugeliui teko trauktis iš frakcijos ir komiteto pirmininko posto, kai paaiškėjo, kad jis per trejus metus ataskaitos spausdinimui ir platinimui išleido daugiau kaip 23 tūkst. eurų.

Skelbiama, kad J.Džiugelio Seimo buhalterijai pateiktas sąskaitas už Seimo nario ataskaitų rengimą jam išrašė pagal individualią veiklą dirbantis Mindaugas Ardišauskas, kuris yra registruotas lošimų sektoriaus lobistu, o anksčiau buvo viešųjų ryšių agentūros vadovas ir partneris.

Tuomet Seimo narys sakė, kad M.Ardišauskas jam rašė pranešimus spaudai, įrašus socialiniams tinklams.

Todėl, kai J.Džiugelis socialiniame tinkle prakalbo apie savo nuomojamą būstą, komentatoriai netgi klausė, ar šį kartą įrašą apie nuomą parlamentaras rašė pats, ar samdė specialistus.

Kiti patarė Seimo nariui už nuomą mokėti iš atlyginimo - kaip tai daro visi Lietuvos žmonės.

Kiti skaičiavo, kad J.Džiugelio būstas ne itin kuklus - apie 350 000 eurų vertės.

Primename, kad „Vakaro žinios" neseniai rašė apie tai, kaip J.Džiugelis, iki tapdamas Seimo nariu, iš savo valdomų įmonių, būdamas vieninteliu akcininku, skolindavosi dešimttūkstantines sumas. Informacijos, kad jos būtų grąžintos, niekur rasti nepavyko.

Pats Seimo narys, paklaustas apie iš savo įmonės gautas paskolas, jų net neatsiminė.

Tai ne vieninteliai nemalonumai, pastaruoju metu užklupę J.Džiugelį.

Dar neseniai jam teko aiškintis ir dėl jo mamos sklype rastos vandens atšakos.

Aptikę atšaką komunalininkai priskaičiavo, kad gali būti nesumokėta už 2442 kub. m. vandens, tad savininkei skirta bauda - 4395 eurai.