Kaip rinksime Seimą 2024 metais?

(2)

Seime inicijuota ir veiklą pradėjusi darbo grupė ruošiasi keisti rinkimų taisykles. Ne vienerius metus parlamente netyla iniciatyva pašalinti vienmandates ir Seimo rinkimuose politikus rinkti tik daugiamandatėje rinkimų apygardoje. 

Taisykles keisti siūlo ne vienas – prieš spalį vykusius parlamento rinkimus liberalas Simonas Gentvilas siūlė partijos patekimui į Seimą galiojančią kartelę nuleisti nuo 5 proc. iki 4 proc., o tuometinis parlamentaras Naglis Puteikis skatino ją mažinti dar labiau – iki 3 proc.

Nešini įvairių pasiūlymų, kuriais būtų galima keisti dabartinę rinkimų tvarką, kas ketverius metus ateina beveik visos Seimo rinkimuose sėkmės sulaukusius partijos.

Vis dėlto didžiajai daliai tenka susidurti su nesėkme. Panašu, kad ši Seimo kadencija kitokia – skirtingos Seimo frakcijos petys į petį dirba siekdamos sukurti naują sistemą, kuri būtų visapusiškai geresnė, negu buvo praeita. Į diskusiją įsitraukia ne tik politikai, tačiau ir politologai bei visuomenė.

Asmeninės nuomonės neturi

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas ir vienas pagrindinių darbo grupės dėl rinkimų sistemos pakeitimų iniciatorius Andrius Vyšniauskas teigia, kad kol kas jokių konkrečių siūlymų suformuota nėra. Anot politiko, procesas vyksta, tačiau viskas dar prieš akis: „Darbo grupė veiklą pradėjo praėjusį penktadienį, šį penktadienį turėsime susitikimą su Vyriausiąja rinkimų komisija.

Kitą savaitę planuojame turėti pirmus du klausymus su politologais, taip pat šiandien išsiųsime informaciją politinėms partijoms ir rinkimuose dalyvaujančioms organizacijoms teikti pasiūlymus. Kai ant stalo matysime visus pasiūlymus, kai išklausysime politologų, tada ir formuluosime pasiūlymus.“

Jau ne vienerius metus yra kalbama apie tai, kad Seimo rinkimuose galėtų būti atsisakoma vienmandačių. Vis dėlto, nors ir buvo vienu šio klausimo vėliavnešių,

A. Vyšniauskas aiškios pozicijos dėl vienmandačių neturi. Paklausus, kokia yra jo asmeninė nuomonė, politikas atsakė, kad lauks ekspertų vertinimo: „Mano asmeninė pozicija yra tokia, kad pirmiausia mes turime išklausyti politologų ir ekspertų, kurie braižo vienmandates apygardas, nuomonę, išsiaiškinti, kas yra gerai, kas yra blogai, ir tada apsispręsti.“

A. Vyšniauskas tikina, kad akcentas bus dedamas ant savivaldybių merų ir Seimo rinkimų įstatymų pataisoms: „Daugiausia dėmesio bus skiriama Seimo rinkimų sistemai ir savivaldos dalykams. Seimo rinkimų sistemą nagrinėsime, nes jau dabar yra nemažai iniciatyvų bei užregistruotas ne vienas įstatymo projektas.“

Jis pridūrė, kad, prieš priimdama kokius nors sprendimus dėl savivaldybių merų rinkimų, darbo grupė lauks Konstitucinio Teismo išaiškinimo. Konstitucinis Teismas patikino, kad savo verdiktą planuoja pateikti iki balandžio 17 d.

Ramūnas Karbauskis laidoje „Alfa taškas“ teigė, kad TS-LKD siekia pakeisti prezidento rinkimo tvarką bei nurodyti, kad prezidentas turi būti renkamas Seime. Šešėlinis premjeras įsitikinęs, kad TS-LKD siekia griauti demokratiją valstybėje. Į tai sureagavo ir A. Vyšniauskas, teigdamas, kad tokios mintys gimsta tik R. Karbauskio galvoje: „Apie šitą dalyką kalba tik R. Karbauskis.

Konservatoriai apie prezidento rinkimų tvarką nekalba, nesiūlo ir, kiek man yra žinoma, nesiūlys. Aš formuluočiau šitą klausimą kitaip – galbūt R. Karbauskis nori tų pakeitimų ir jo partija ar frakcija tai pasiūlys. Mes to siūlyti nesiruošiame.“

Problema – ne rinkimų sistema

Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas ir Ateities komiteto pirmininkas Raimundas Lopata teigia, kad pagrindinė problema nėra rinkimų sistema. Politikas tikina, kad turi būti sprendžiama tai, kad rinkimuose dalyvauja apie 50 proc. piliečių: „Pakartosiu tai, ką sakiau ir per darbo grupės posėdį, – didžiausia problema, su kuria mes susiduriame, yra ta, kad pusė Lietuvos piliečių nedalyvauja valstybės gyvenime.“

R. Lopata teigia, kad jau nujaučia, ką pasiūlys ekspertai. Dešimtmetį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutui (VU TSPMI) vadovavęs liberalas įsitikinęs, kad politologai pasiūlys daugiamandatę rinkimų sistemą. Jis priduria, kad tai nėra jo įvardytos problemos sprendimo būdas: „Vien tik daugiamandatės rinkimų sistemos įvedimas problemos neišspręs. Turi būti kompleksas sprendimų, tarp kurių gali būti ir rinkimų sistemos pakeitimas.“

Jis pritarė, kad R. Karbauskio išsakyti teiginiai apie prezidento rinkimo tvarkos pokyčius yra laužti iš piršto: „Tikrai apie jokius pokyčius prezidento rinkimo sistemoje nėra kalbama.“ R. Lopata pritarė A. Vyšniauskui, kad atskiri sprendimai dėl savivaldybių merų galių ir jų tiesioginio rinkimo galės būti priimami tik po Konstitucinio Teismo išaiškinimo.

Geriausios sistemos nėra

VU TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas įsitikinęs, kad kiekviena sistema turi trūkumų. Tokia bus ir naujoji sistema, jeigu jai bus pritarta Seime. T. Janeliūnas teigia, kad, atsisakius vienmandačių rinkimų apygardų, tai gali suteikti naudos didesnėms partijoms:

„Per vienmandates dažniau patenka marginalūs politikai, kurie nėra pajėgūs laimėti rinkimų per daugiamandatę rinkimų apygardą arba išpopuliarinti savo partiją tiek, kad ji surinktų 5 proc. ir daugiau. Šia prasme, vienmandatės apygardos, jeigu būtų pašalintos, jos suteiktų pranašumą įsitvirtinusioms, didesnėms politinėms partijoms. Partijos turėtų užtikrinti tam tikrą atranką, kaip jos formuoja rinkimų sąrašus, pagal kokius kriterijus tokiuose sąrašuose atsiranda kandidatai.“

Vis dėlto, anot politologo, ne vienam vienmandatės yra priimtinos ir atitinka jų interesus: „Žmonės, kurie nelabai domisi politika, neskiria laiko programoms skaityti ir partijoms lyginti, jie sako, kad nori matyti konkrečius žmones, ir jiems nesvarbu, kokiai partijai atstovaus, todėl tos vienmandatės apygardos jiems yra reikalingos.“

Profesorius skeptiškai vertina galimai didesnį piliečių įsitraukimą į valstybės gyvenimą pasikeitus rinkimų sistemai. T. Janeliūnas tikina, kad aktyvesniam gyventojų įsitraukimui į demokratinius procesus įtakos turi kiti aspektai: „Nuo rinkimų sistemos, kaip tokios, dalyvavimas priklauso labai nedaug.

Kur kas labiau priklauso nuo kitų veiksnių: nuo tuomečių sąlygų, politinių konfliktų, žmonių pasitenkinimo arba nepasitenkinimo dabartine valdžia, žmonių noro kažką keisti arba nekeisti. Galiausiai nuo pačios rinkimų kampanijos, kuri gali būti patraukli arba nepatraukli, kuri gali versti žmones domėtis politika.

Pati rinkimų sistema nėra viena svarbiausių priežasčių, kuri didina arba mažina rinkimų aktyvumą.“

Andrius Vyšniauskas ir Gabrielius Landsbergis  © Greta Skaraitienė / Fotobankas / nuotr.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder