Tačiau jokių atsakymų ji neturėjo, todėl dar labiau supykdė bendruomenę.
Negana to, po susitikimo ministrė gyrėsi, kad susitikimas sėkmingas ir kone atvėrė kelią projektui.
Visa tai gyventojai vadina viešųjų ryšių akciją, o Kalėjimų tarnyba jau lankosi net parapijoje, kad tik įtikintų žmones nesipriešinti kalinių kaimynystei.
Kaliniai gyvens ugdymo įstaigų kaimynystėje
Pagal Kalėjimų tarnybos planus, pusiaukelės namai Kauno rajone, Domeikavoje, turėjo duris atverti dar šiemet arba jau nuo kitų metų pradžios. Gyventojai apie tai sužinojo tik prieš kelias savaites.
Dabar tarnybos bando visaip raminti bendruomenę, kuri kategoriškai nesutinka, kad tokia įstaiga atsirastų už kelių šimtų metų nuo ugdymo įstaigos.
Savaitgalį gyventojai dalijosi žinia, jog dėl pusiaukelės namų Kalėjimų tarnybos atstovai netikėtai atvyko netgi į bažnyčią.
O antradienį bendruomenė sulaukė teisingumo ministrės E.Dobrovolskos vizito. Po jo žiniasklaidai ji tikino, kad, išklausius bendruomenę, atidaryti pusiaukelės namus Domeikavoje galima. Nors susitikime jokio sutikimo bendruomenė nedavė.
Susitikimas vyko už kelių šimtų metrų nuo būsimų pusiaukelės namų esančioje mokykloje. Čia susirinko pilna salė žmonių, o netilpę buriavosi lauke.
Atvykusi ministrė tikino, kad komunikuojant apie planuojamą projektą buvo padaryta klaidų. „Tai, ką šiandien išgirdau iš bendruomenės atstovų, tai labai pagrįsta kritika, kad dalis anksčiau pateiktos informacijos viena kitai prieštarauja. Daug klausimų, į kuriuos atsakymų jūs negavote.
Akivaizdu, jeigu lapkričio 8 d. susitikimas su Kalėjimų tarnybos atstovais būtų tinkamai įgyvendintas, šiandien galėtume kalbėti kita apimtimi. Labai atsiprašau. Jau rytoj pasikviesiu Kalėjimų ir Probacijos tarnybų vadovus, kad pateiktų informaciją.
Tai yra namų darbai, kurie nebuvo padaryti laiku. Norėčiau išgirsti jūsų nuogąstavimus, klausimus ir rasti sprendimus", - susitikimo pradžioje sakė ministrė.
Pirmas klausimas iš minios nuskambėjo esminis: ar ministrės atvykimas reiškia, kad net nesvarstoma atsisakyti idėjos Domeikavoje atidaryti pusiaukelės namus? Tačiau E.Dobrovolska tiesiai neatsakė: „Šiandien esu tam, kad išgirsčiau, kokios informacijos negavote, tam, kad išsiaiškintume situaciją."
Minioje pradėjus klausti „Taip ar ne?", ministrė atsakė: „Šiandien atvažiavau ne daryti sprendimų."
Ministrei užsikirto plokštelė
„Jūs visai nesitarėte su mumis dėl šių pusiaukelės namų, meras taip pat, kaip suprantu, nepalaiko mūsų pusės.
Esame tėvai, bijome dėl savo vaikų. Supraskite mus", - sakė viena gyventoja. Kita klausė, kas valdžiai svarbiau: „Planuojate čia įkurdinti 25 nuteistuosius ir labai rūpinatės jų gerove. Ar verti jie 13 tūkst. narių bendruomenės gerovės? Kas jums svarbiau?"
Ministrė tik kartojo savo dainelę: „Esu tam, kad išgirsčiau jus tiesiogiai, grįžčiau su namų darbais ir šią savaitę turėčiau informaciją bendruomenės atstovui."
Gavęs progą paklausti, ūkininkas Vidas svarstė, ar projektas pagrįstas. „Norėdamas įveisti 200 avinų bandą kaime, kuriame yra 70 gyventojų, turiu atlikti poveikio aplinkai tyrimą. Kuo nuteistieji yra prastesni už tuos avinus?
Kad kalėjimo čia nebus - faktas. Bendruomenėje yra stiprūs žmonės, kovosime.
Siūlau rasti sprendimą, kaip tuos žmones apgyvendinti kitur. Kaime yra daug apleistų pastatų, tegul jie padeda močiutėms malkas skaldyti, gatves šluoja, tegul keliasi į miestą ir nuomojasi būstus, ima paskolas, kaip mes visi, dirba.
Jeigu bankas duos buvusiam kaliniui paskolą čia gyventi, jis tikrai vertas ateiti į mūsų bendruomenę ir mes jį priimsime", - sakė Vidas.
Visą gyvenimą čia gyvenanti senjorė klausė, ar jai bus saugu eiti Stumbro gatve į autobuso stotelę.
Tačiau ministrė į klausimus neatsakinėjo, tik vaikščiojo po auditoriją su mikrofonu ir lyg renginio vedėja perdavinėjo jį pasisakantiems.
Žmonės nebenori pirkti turto
Dar viena gyventoja iškėlė klausimą dėl nekilnojamojo turto: „Domeikava yra labai sparčiai augantis rajonas, čia yra daug naujakurių. Būstus žmonės įsigyja su paskolomis, už sunkiai uždirbtus pinigus.
Dabar norėsime visi bėgti, bet esame spąstuose. Turto neparduosime, nes jis visiškai bevertis."
Pavyzdys: vietos gyventojas pardavinėjo kotedžą Šakių kaime. Iki žinios apie pusiaukelės namus Domeikavoje, pardavėjas per dieną sulaukdavo penkių pirkėjų skambučių, tačiau pasklidus žiniai apie projektą, žmogus interesantų skambučių nebesulaukia.
„Kitas atvejis yra net ne Domeikavoje, o gretiname Vytėnų rajone, kur už nekilnojamojo turto objekto pirkimą žmogus netgi buvo palikęs užstatą. Išgirdęs apie pusiaukelės namus, atsisakė sandorio", - sakė keturių vaikų mama.
Ji pasakojo, kad įtampą dėl būsimų kaimynų jaučia ir vaikai: „Jie klausinėja, ar galės laukti manęs stadione šiltuoju sezonu, ar turės būti mokykloje, ar jų mokykla bus aptverta.
Aš galvoju, kuo mano vaikai nusikalto, kad jie turi būti aptverti? Ne jie padarė nusikaltimą."
Pastatą pirkti norėjo bendruomenė
Žmonės teigė, kad žinia apie pusiaukelės namus yra spjūvis bendruomenei iš savivaldybės ir institucijų. „Mokykloje trūksta vietų. Mes, kaip bendruomenė, norime nusipirkti tą pastatą, ten įrengti mokyklą, darželį. O mums pakiša tame pastate kalėjimą", - sakė gyventoja.
Žmonės ketina piketuoti ir priešinsis pusiaukelės namams, tad kaliniai neturės galimybių integruotis bendruomenėje, kuri prieš juos nusistačiusi.
O štai susitikimo dalyvis Vytautas uždavė labai konkretų klausimą ministrei: „Kas nupirko pastatą?" Ministrei ėmus išvedžioti apie šios dienos bendravimą, šalia buvęs žmogus pertraukė ją: „Pasakykite konkrečiai, kas nupirko: valstybė ar Kalėjimų tarnyba?"
E.Dobrovolska nieko neatsakiusi nunešė mikrofoną kitam paklausti norinčiam žmogui.
Gyventoja Irena klausė, ar yra galimybė projektą iškelti į kitą vietą? Ministrė, kartojo savo dainelę: „Šiandien atvykau išgirsti jus, o ne priiminėti sprendimus."
Tarp mokyklos ir būsimų pusiaukelės namų gyvenanti Ugnė irgi neišgirdo atsakymo į savo klausimą. „Norėčiau su jumis „prasieiti" keliuku tarp šių dviejų objektų.
Ten yra toks tamsus, neapšviestas keliukas. (...) Per savo langą matau autobuso stotelę, iš kurios vaikai važiuoja į mokyklą.
Tas autobusas būna sausakimšas. Turiu tris vaikus, kurie važiuoja valanda anksčiau, kad išvengtų grūsties. Ar asmenys iš pusiaukelės namų važiuos tuo pačiu autobusu?" - klausė Ugnė.
Daug nerimo gyventojams kelia ir tame pačiame pastate planuojama perkelti probacijos tarnyba.
Ji gali aptarnauti tūkstantį, o gal ir du tūkstančius probuojamų asmenų, kurie taip pat važinės tais pačiais autobusais, kaip ir čia gyvenantys vaikai.
Skandavo „gėda"
Ministrei nuolat kartojant, kad Kalėjimų tarnyba padarė daug komunikacijos klaidų, ji pati sulaukė kritikos.
Moteris pareiškė, kad bendruomenė bandė su ministre susisiekti visais įmanomais kanalais, tačiau ši bendrauti nepanoro.
„Ar tai yra gražu ministrei ir dar teisingumo?" - paklausė gyventoja, stovėdama tiesiai priešais E.Dobrovolską.
„Ačiū už pastabą, ačiū už klausimus.
Tai yra trečioji Vyriausybė, kuri steigia pusiaukelės namus. Iki šiol Kalėjimų tarnyba, turinti patirties, akivaizdu, nesugebėjo. Atsiprašau, turėjau įsitraukti ir aš. Todėl esu šiandien čia", - sakė ministrė.
Tačiau gyventoja nenusileido: „Aš jums uždaviau konkretų klausimą. Aš asmeniškai komentaruose jūsų klausiau, ką reiškia prašymas „padėti prakišti projektą"?
Atsakykite, ar tai yra normalu? Nes tada į komentarą, kaip ir į tūkstantį kitų, neatsakėte."
Ministrė tikino tokių komentarų nemačiusi, o susirinkusi minia skandavo „gėda." Susirinkime dalyvavusi Kauno miesto gyventoja Aušra pasiuntė ministrę... namo - tegul galvoja planą B.
Visą ministrės susitikimą su gyventojais galite pamatyti šiame vaizdo įraše:
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą