Klaipėdoje traukiama rusakalbių korta

Nors oficialiai nė vienas toks atvejis neužfiksuotas, tačiau su socialinių tinklų pagalba siekiama sukelti sąmyšį, kurį savo propagandai galėtų panaudoti Rusija.

Nors paskutinėmis dienomis imta klabėti, kad uostamiestyje nesaugiai jaučiasi rusakalbiai vaikai, suabejota dėl jų saugumo mokyklose, tačiau aiškėja, jog tai tik niekuo neparemti gąsdinimai, nes konkrečių incidentų neužfiksuota.

Policija stebi situaciją

Pasak Klaipėdos apskrities VPK Komunikacijos poskyrio vyriausiosios specialistės Astos Kažukauskienės, policijos pareigūnai stebi elektroninę erdvę socialiniuose tinkluose. „Sulaukėme keleto pranešimų per www.epolicija.lt ar skambučių, kai žmonės praneša, tarkime, jog asmuo X savo socialinio tinklo paskyroje palaiko karą pradėjusios šalies poziciją ar pan., visą informaciją tikriname“, - situaciją apibūdina A. Kažukauskienė.

Anot jos, labai svarbu nepamiršti, jog visi Lietuvos piliečiai turi teisę išsakyti savo asmeninę nuomonę, svarbu neįžeidinėti kitų asmenų, nekurstyti tautinės nesantaikos, negrasinti, nešmeižti.

Rinks parašus

Vis dėlto realios provokacijos yra labai tikėtinos. Šį šeštadienį prokremliški Lietuvos veikėjai Klaipėdoje rengia parašų rinkimo akciją.

Už šnipinėjimą nuteisto Algirdo Paleckio bendražygiai, prisidengdami parašų rinkimo referendumui skirta akcija, kviečia klaipėdiečius prisijungti prie jų naujai kuriamos partijos steigimo.

Šią akciją aktyviai reklamuoja už Lietuvos partizanų judėjimo niekinimą ir neapykantos skatinimą nuteistas buvęs Klaipėdos tarybos narys Viačeslavas Titovas. Kartu šiame judėjime dalyvauja ir kitas Klaipėdos rajono radikalas Vaidas Lekstutis.

informuos teisėsaugą

Iš „Vakarų ekspreso“ gavęs informaciją apie planuojamą radikalų renginį, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas sakė, kad kreipsis į teisėsaugą.

„Informuosiu mūsų teisėsaugos institucijas, kad stebėtų situaciją, kad tai būtų suderinta ir nebūtų kažkas nesankcionuoto, - sako V. Grubliauskas. - Atvažiuoja čia ne taikyti, o kiršinti. Ta publika ir jų tikslai bei siekiai yra gana aiškūs. Ta įtempta situacija jiems kaip kompostas.“

Klaipėdiečius ateiti prie „Akropolio“ ragina A. Paleckio bendražygis radikalas Edikas Jagelavičius.

„Vakarų ekspreso“ pasiteiravus, ar akcijos organizatoriai nemano, kad tokiai iniciatyvai šiuo metu laikas nėra tinkamas, E. Jagelavičius atsakė, jog akcijos atšaukti nežada.

Jis mano, kad galimų provokacijų prevencija turi užsiimti policija, ir galvoja kreiptis į ją.

„Matom, kokia situacija įtempta, matom, kaip žmonės susiskaldę, pykstasi internetuose, ir ne tik. Mes tik rinksim parašus referendumui. Papasakosim apie save, o į kitas diskusijas nesiruošiam veltis“, - sakė E. Jagelavičius.

Jis sutinka, kad karo temos susirinkus grupei žmonių tikrai išvengti nepavyks, tačiau tikina žmonių tik klausysiąs ir griežtai nesivelsiantis į diskusijas.

„Jums atrodo, kad mes kažką blogo planuojam padaryti, kažką provokuosim?“ - klausia E. Jagelavičius.

Jis sako, kad parašus referendumui gali rinkti be jokio suderinimo su valdžios institucijomis.

„Jei kažkas trukdo, ten yra kažkoks įstatymas, kuris mums padeda“, - strategiją atskleidžia E. Jagelavičius.

Panašu į suderintą schemą

Analizuojant paskutinių dienų įvykius labai panašu, kad jie klostosi ne atsitiktine tvarka, o pagal režisuojamą planą.

Pradžioje prasideda diskusijos socialiniuose tinkuose, neretai pasitelkiant netikras anketas ar specialiai tam sukurtas socialinių tinklų grupes.

Žmonės pradeda dalintis įrašais, kuriuose galima įžvelgti nesantaikos kurstymą prieš rusakalbius. Tuomet prisijungia aktyvūs visuomenininkai, kurie turėdami plačią auditoriją ima „reaguoti“ - viešinti problemą.

Vienas iš aktyviausiai į procesą įsijungusiųjų - Klaipėdos visuomenės veikėjas Michailas Andrijanovas.

Tačiau paklaustas apie tai, ar yra fiksuojami konkretūs išpuolių prieš rusakalbius atvejai, ar tiesioginiai grasinimai socialiniuose tinkluose, kuriuos galėtų vertinti teisėsauga, jis sutinka, kad tokių atvejų nėra.

„Puolimo nėra, tai yra psichologinis šokas. Žmonės, kurie yra psichiškai jautresni, neišlenda iš socialinių tinklų. Aš juos raginu apsiraminti“, - situaciją apibūdina M. Andrijanovas. Anot jo, plinta istorijos pagal principą „viena bobutė pasakė“.

„Buvo istorija, kad vaikai susimušė, bandoma pritempti“, - pasakoja M. Andrijanovas. Jis sako, kad jau surado ir psichologus, pas kuriuos nukreipia į jį besikreipiančius žmones.

M. Andrijanovas pripažįsta, kad paskutiniu metu įtampa tarp rusakalbių lyg ir slūgsta ir nerimo žinučių srautas mažėja.

Jis mano, kad prie įtampos mažinimo galėtų prisidėti ir valdžia, aiškiau išreikšdama savo poziciją. M. Andrijanovas ypač pasigenda V. Grubliausko konkrečių pareiškimų ir duoda pavyzdį, kad savo poziciją dėl rusakalbių išreiškė ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius, ir premjerė Ingrida Šimonytė.

Plano dalis?

Dviprasmiškai atrodo M. Andrijanovo noras, kad apie problemą kalbėtų kuo daugiau Lietuvos aukštų pareigūnų, nors formaliai nesantaikos kurstymo problema - teisėsaugos reikalas.

Susidaro įspūdis, kad siekiama sukurti didesnį informacijos lauką, kuriame, kaip jau V. Grubliauskas ir minėjo, „kaip komposte“ būtų galima sodinti kitus daigus.

Panašu, kad šioje mozaikoje kita dėlionė yra būtent M. Paleckis, kuris šiuo metu tik socialiniuose tinkluose sklandančią problemą gali perkelti į gatves.

Jei ir pasitvirtintų Rusijos šnipu laikomo M. Paleckio bendražygių pažadai, kad jie į diskusijas nesivels ir neprovokuos, nėra garantijos, kad šioje grandinėje neatsiras kitų, niekam nežinomų provokatorių ir penktadienį nepasirodys žinia, kad prie „Akropolio“ buvo užsipulti rusakalbiai.

Galime tik pasitikėti teisėtvarkos pareigūnais, kurie atliks savo darbą ir neleis, jog būtų sukurtas pretekstas Rusijos propagandos mašinai kalbėti apie tai, kad Baltijos valstybėse vyksta išpuoliai prieš rusakalbius.

Pasidavė provokacijai

Klaipėdos tarybos narys Vytis Radvila antradienį Savivaldybėje vykusio posėdžio metu giežtai sureagavo į Tarybos nario Jurijaus Šeršniovo siūlymą visiškai nenutraukti Klaipėdos bendradarbiavimo su Rusijos miestais. V. Radvila pasiuntė J. Šeršniovą ta pačia kryptimi, kaip ir Ukrainos pasieniečiai iš Gyvačių salos Rusijos laivą.

„Jo aplinka rodė aiškų palaikymą priešiškai nusiteikusioms valstybėms. Šeršniovas, nors diplomatiškai, bet gana tendencingai atskleidė savo poziciją“, - savo poelgio teisingumu neabejoja V. Radvila.

Jis sutinka, kad gali būti tam tikros jo pasisakymo pasekmės ir gali būti manipuliuojama siekiant parodyti nusistatymą prieš rusakalbių bendruomenę.

V. Radvila teisingai pastebėjo, kad rusakalbių bendruomenės lyderiai tiek Klaipėdoje, tiek Lietuvoje gana santūriai ir diplomatiškai vertina įvykius Ukrainoje.

Viešojoje erdvėje praktiškai nėra giežtų jų pasisakymų prieš Rusiją ar ją valdantį diktatorių. Dažniausiai apsiribojama karo, kaip reiškinio, smerkimu ir apgailestaujama dėl žūstančių žmonių.

Tuo įsitikino ir „Vakarų ekspresas“, bendraudamas su J. Šeršniovu.

„Aš kiekvieną žodį pasakiau apgalvotai, aš nieko nepasakiau prieš. Aš iškart pasakiau, kad aš prieš karą. Ir daug žmonių yra prieš karą. Ir Rusijos piliečiai Maskvoje, ir Kaliningrade išeina su šūkiu “Net voine„ (Karui ne)“, - sakė J. Šeršniovas.

M. Andrijanovas, nors savo vertinimuose ir kiek kategoriškesnis, tačiau taip pat palieka vietos interpretacijoms.

„Kaip bet koks adekvatus žmogus, smerkiu bet kokį kraujo praliejimą, tai turi sustoti čia ir dabar. Tai, ką padarė režimas, to nevertėjo daryti“, - sako M. Andrijanovas. Jis nepatikslina, kokį režimą turėjo mintyse. 

Akivaizdu, kad rusakalbių bendruomenės lyderiai, išsakydami aiškesnę poziciją ir išreikšdami palaikymą Ukrainai, galėtų sumažinti visuomenėje kylančią įtampą. Tačiau panašu, kad jų darbai ir kalbos šiandien yra labiau nukreiptos į bandymus „nesudeginti tiltų“.

„Turime parodyti stiprią valią Rusijos agresoriui. Dabar dedame tašką. Jei situacija pasikeis, versime naują lapą“, - giežtos sankcijų politikos laikosi V. Radvila.