Fizines bausmes laiko auklėjimo priemone taip pat apie pusė nuomonę išreiškusių žmonių. Tokias tendencijas atskleidė praėjusių metų pabaigoje vaiko teisių gynėjų užsakymu atliktas „Spinter tyrimų“ reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas, kurį inicijavo vaiko teisių gynėjai.
Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, jau penktus metus atliekamas visuomenės nuomonės tyrimas leidžia susidaryti vaizdą, kaip keičiasi žmonių sąmoningumas ir supratimas apie smurtą prieš vaikus.
„Sistemingai atlikdami šį tyrimą ir klausdami respondentų, ar pateiktose situacijose – suaugusiųjų bendravime, elgesyje ir veiksmuose su vaiku – jie įžvelgtų smurtą, jau galime matyti nežymų pozityvų pokytį.
Visgi, tiek šio tyrimo rezultatai, tiek intensyvus vaiko teisių gynėjų reagavimų poreikis, tik patvirtina, jog smurtas prieš vaikus – vis dar gajus reiškinys mūsų visuomenėje“, – sako Tarnybos vadovė.
Fizinį smurtą prieš vaiką dažnose situacijose pateisino trečdalis ir daugiau apklaustųjų
Pernai už nepaklusnumą vaikui užsuktos ausies smurtui nepriskyrė arba neturėjo aiškios nuomonės 34 proc. respondentų. 2023 m. taip manančių buvo 35 proc., o 2022 m. – 42 proc.
Tyrime pateiktą situaciją, kai parduotuvėje tėvai pakelia ir purto stiprių emocijų apimtą mažametį vaiką, šįkart pateisino ir neįžvelgė smurto 45 proc. tyrimo dalyvių. 2023 m. tokios pačios nuostatos laikėsi 42 proc., o 2022 m. – 47 proc. apklaustųjų.
Gana ženklią fizinio smurto toleranciją visuomenėje atskleidė respondentams užduotas klausimas, ar fizinių bausmių taikymą vaikui už nepaklusnumą ar netinkamą elgesį, jie laiko smurtu.
Pernai 45 proc. apklaustųjų pasisakė, jog jų veiksmai priklausytų nuo konkrečios situacijos bei dalis pritarė tokiai „auklėjimo priemonei“. Per trejų metų laikotarpį pateisinančių fizines bausmes nuo 58 proc. sumažėjo iki 45 proc.
Minėto tyrimo duomenys atskleidė, jog fizines bausmes kaip smurtą dažniau įvardijo moterys ir žmonės, įgiję aukštąjį išsilavinimą bei gaunantys didesnes pajamas, o didesnė dalis vyrų ir vyresnio amžiaus respondentų manė, jog tai yra auklėjimo priemonė ir fizines bausmes tam tikrose situacijose jie būtų linkę pateisinti.
Egzistuoja ir kitos smurto rūšys prieš vaiką – kiek visuomenė jas atpažįsta?
Tarnybos vadovė I. Skuodienė atkreipia dėmesį ne tik į fizinį smurtą, kurį, kaip pastebima, visuomenė geba identifikuoti geriausiai, bet taip pat primena, jog egzistuoja ir kitos smurto rūšys, nuo kurių taip pat nukenčia vaikai, o šios smurtinės patirtys daro itin stiprią žalą vaiko savijautai, jo raidai ir ateičiai.
„Mūsų analizuojami statistiniai duomenys rodo, jog kasmet auga arba išlieka stabiliai aukšti ne tik nuo fizinio, bet ir nuo kitų smurto rūšių, nukentėjusių vaikų skaičiai. Per metus nepriežiūrą, psichologinį bei seksualinį smurtą įprastai patiria po kelis šimtus vaikų. Tad tai dar vienas priminimas mums visiems būti atidesniems ir jautresniems šalia esančio vaiko savijautai, jo elgesiui ir veiksmams, kurie gali išduoti, jog vaikui trūksta rūpesčio, saugumo ir pagalbos“, – atkreipia dėmesį I. Skuodienė.
Sudėtingesnį psichologinio smurto atpažįstamumą liudija ir tyrime aptartas pavyzdys, kai tėvai savo paauglį sūnų, grįžusį namo vidurnaktį, išvadina „nevykėliu“ ir „valkata“ bei priduria, jog „iš tavęs nieko doro neišaugs“.
Respondentų paklausus, ar jiems ši situacija būtų lygi smurtui, tiek pernai, tiek 2023 m. atliktame tyrime beveik pusė apklaustųjų (49 proc.) atsakė neigiamai arba susilaikė nuo tiesaus atsakymo. 2022 m. taip pat manančių buvo 54 proc.
Naujausio tyrimo rezultatai rodo, jog šiek tiek pagerėjo žmonių supratimas apie vaiko nepriežiūrą.
Pavyzdžiui, pernai situacijos, kai tėvai reguliariai neveda vaiko į gydymo įstaigą ir netikrina jo sveikatos, smurtu nelaikė arba abejojo dėl tokio vertinimo 36 proc. apklausos dalyvių, 2023 m., – 40 proc., o 2022 m. – 48 proc.
Dar vienos tyrime aptartos situacijos, kai kaimynai pastebi, jog kieme iki vėlumos žaidžia vaikas, apsirengęs konkrečiam sezonui nepritaikytais rūbais ir nuo jo sklinda nemalonus kvapas, pernai 34 proc. apklaustųjų nepriskyrė smurtui arba neturėjo tikslaus atsakymo. 2023 m. tokia pati nuomonė atsispindėjo 37 proc., o 2022 m. – 42 proc. žmonių atsakymuose.
Vaikai gali patirti smurtą tiek tėvams gyvenant kartu, tiek po skyrybų
Vaiko teisių gynėjai dažnai akcentuoja abiejų tėvų lygias teises vaiko atžvilgiu net ir tais atvejais, kai poros skiriasi bei primena, kaip vaiko emocinei ir psichologinei sveikatai svarbus darnus tėvų bendravimas, pastangos susitarti visais vaiko auginimo ir auklėjimo klausimais, noras bendradarbiauti ir surasti taikius sprendimus.
Tyrime paklausus, ar situacija po tėvų skyrybų, kai yra ribojama vaiko galimybė matytis su skyriumi gyvenančiu tėčiu ar mama, gali būti laikoma smurtu, pernai 33 proc. žmonių nebuvo lygi smurtui arba jie liko prie neutralios nuomonės. 2023 taip pasisakiusių buvo 34 proc., o 2022 m. – 35 proc.
Dar vienos skyrybų metu dažnai atpažįstamos situacijos, kai tėvai verčia vaiką pasirinkti, su kuo jam reikės gyventi, 33 proc. respondentų naujausiame tyrime nelaikė smurtu arba nepateikė tiesaus atsakymo, o 2023 m. taip manančių buvo 36 proc., 2022 m. – 41 proc.
Taip pat įvardytos situacijos, kai vaikams miegant tarp tėvų kyla konfliktas, besibaigiantis muštynėmis, šįkart pateiktuose atsakymuose 31 proc. respondentų nepriskyrė smurtui arba išliko abejojantys. Panašus vertinimas išryškėjo ir ankstesnių metų tyrimų rezultatuose: 2023 m. taip pat galvojo 33 proc., o 2022 m. – 35 proc. respondentų.
Vaiko teisių gynėjai kviečia žmones būti sąmoningiems ir pranešti apie smurtą
Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, sužinoti apie daugiau atvejų, kuriuose vaikas galimai patyrė smurtą, būtų lengviau, jeigu visuomenė gebėtų geriau atpažinti smurtą ir siektų apie jį pranešti vaiko teisių gynėjams.
Vertinant kelerių metų rezultatus, kur dešimtbalėje vertinimo skalėje skaičius 10 reiškia tikimybę, jog žmogus „tikrai praneštų“, kasmet rezultatas išlieka apylygis – siekia beveik 7 balus.
Tarnybos vadovė I. Skuodienė primena, jog visuomenei svarbu būti atsakingai ir jautriai kiekvieno vaiko atžvilgiu, o pastebėjus nerimą keliančius ženklus, reikėtų nedelsiant apie juos pranešti bet kuriuo veikiančiu pagalbos kanalu.
„Vaiko teisių gynėjai yra pasiruošę sureaguoti į galimą vaiko teisių pažeidimą bet kuriuo paros metu ir visomis savaitės dienomis. Tad žmonės į mus gali kreiptis tiek skambindami ar rašydami į Vaiko teisių liniją, tiek atvykdami tiesiogiai ar registruodami galimą pažeidimą internetu, arba pateikdami skubią informaciją policijos pareigūnams.
Bet kuris būdas, kurį žmogus bepasirinktų, yra sveikintinas ir rodo, jog pamažu judame nulinės tolerancijos smurtui prieš vaiką keliu“, – sako I. Skuodienė.
Kilus klausimams, kviečiame žmones pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje.
Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą